Per artimiausius kelerius metus daugelyje Europos šalių telefonas taps pagrindiniu įrankiu tapatybei patvirtinti, pasirašyti sutartis ir prisijungti prie valstybinių paslaugų.
Europos Sąjunga kuria bendrą skaitmeninę tapatybės piniginę, o Lietuva tam jau ruošia teisinius ir techninius sprendimus.
Kas yra europinė skaitmeninė piniginė
Planuojama, kad visose Europos Sąjungos valstybėse veiks bendra skaitmeninė tapatybės piniginė, dažnai vadinama tiesiog elektronine pinigine.
Joje telefone arba planšetėje bus galima saugiai laikyti asmens tapatybės dokumentų duomenis ir kitus oficialius įrodymus.
Skaitmeninėje piniginėje galės atsirasti ne tik asmens tapatybės kortelė.
Joje planuojami vairuotojo pažymėjimai, studento pažymėjimai, profesiniai sertifikatai, sveikatos draudimo informacija, net skaitmeniniai parašai.
Svarbiausia, kad ši piniginė turės veikti visoje Europos Sąjungoje vienodai.
Jei sistema bus įdiegta pagal planus, dokumentus telefone galėsime naudoti tiek Lietuvoje, tiek keliaudami į kitas šalis.
Kur tai bus galima naudoti
Skaitmeninė tapatybė pirmiausia skirta patogesniam prisijungimui prie viešųjų ir privačių paslaugų.
Galimybės – nuo prisijungimo prie mokesčių sistemos iki paskolos suderinimo su banku ar automobilio nuomos internete.
Valstybės institucijos galės leisti gyventojams pateikti dokumentus be fizinio vizito.
Pavyzdžiui, deklaruoti gyvenamąją vietą, užregistruoti verslą ar gauti pažymas tik keliais paspaudimais telefone.
Verslas taip pat galės naudoti skaitmeninę tapatybę klientų patikrai.
Bankai, draudimo bendrovės, elektroninės parduotuvės ir kitos paslaugų platformos gaus saugų būdą patikrinti, ar klientas iš tiesų yra tas, kuo prisistato.
Kokius pokyčius tai atneš gyventojams
Daug kas keisis tyliai – dalis šiandien reikalingų slaptažodžių ir prisijungimų tiesiog taps nereikalingi.
Prisijungiant prie paslaugos užteks patvirtinti savo tapatybę telefone, naudojant pirštų atspaudą arba veido atpažinimą.
Pamažu turėtų mažėti ir fizinių plastikinių dokumentų poreikis.
Vairuotojo pažymėjimas ar studento pažymėjimas gali likti telefone, o fizinis variantas bus reikalingas rečiau, tik nenumatytoms situacijoms.
Vidaus rinkoje keliauti ir tvarkytis reikalus turėtų tapti paprasčiau.
Kai sistema ims veikti pilnu pajėgumu, registruojantis darbui kitoje šalyje ar nuomojantis būstą užteks kelių žingsnių telefone, be daugybės nuskenuotų dokumentų.
Ką reikės padaryti vartotojams
Skaitmeninė tapatybė neatsiras automatiškai – ją reikės susikurti ir patvirtinti.
Planuojama, kad tai bus galima padaryti pasitelkus jau turimas elektronines priemones arba kartą nuvykus į instituciją tapatybės patikrai gyvai.
Vėliau kasdien naudojantis sistema pakaks telefono ir pasirinkto apsaugos būdo.
Dauguma gyventojų tapatybę patvirtins taip, kaip jau įpratę atrakinti telefoną ar prisijungti prie banko programėlės.
Lietuvoje dalis funkcijų jau dabar prieinama per elektroninės bankininkystės ir mobiliojo parašo sprendimus.
Naujoji europinė piniginė labiau suvienodins taisykles ir išplės pritaikymo galimybes už Lietuvos ribų.
Saugumas, privatumas ir rizikos
Kuo daugiau jautrios informacijos atsiranda telefone, tuo svarbesnis tampa saugumas.
Skaitmeninė tapatybė bus kuriama taip, kad duomenys liktų įrenginyje ir būtų užšifruoti, o paslaugų teikėjai gautų tik tiek informacijos, kiek būtina.
Viena iš krypčių – vadinamasis duomenų minimalizavimas.
Pavyzdžiui, patvirtinant, kad esate pilnametis, paslauga turėtų gauti tik faktą, o ne visą gimimo datą ar adresą.
Su saugumu susijusi ir vartotojų elgsena.
Turint skaitmeninę tapatybę, dar svarbiau naudoti patikimą ekrano užraktą, neatiduoti telefono kitiems ir atsargiai rinktis programėles.
Vis daugiau saugumo sprendimų remsis dirbtiniu intelektu.
DI galės analizuoti prisijungimo modelius, įtartinus bandymus ir laiku blokuoti galimas atakas, tačiau tam reikės nuolat atnaujinamų algoritmų ir aiškios priežiūros.
Kas dar neatsakyta
Nors europinės skaitmeninės tapatybės gairės jau aiškios, praktiniai klausimai dar sprendžiami.
Šalys turi apsispręsti, kokias programėles naudos, kaip pasidalys atsakomybę ir kaip bus organizuojama pagalba gyventojams.
Ne mažiau svarbus ir paslaugų pasiūlos klausimas.
Net ir turėdami patogią skaitmeninę tapatybę, žmonės ja naudosis tik tada, jei didžioji dalis viešųjų ir komercinių paslaugų bus pritaikytos šiam būdui.
Ateityje prie skaitmeninės tapatybės gali būti prijungiamos ir naujos funkcijos, pavyzdžiui, elektroniniai rinkimai ar skaitmeniniai leidimai.
Tačiau kiekvienai naujai sričiai reikės atskiro politinio ir visuomeninio sutarimo.
