Vis daugiau iš užsienio sugrįžusių lietuvių naują gyvenimo etapą pradeda ne sostinėje, o mažesniuose miestuose ir miesteliuose.
Juos vilioja ramesnis tempas, artimesni santykiai su bendruomene ir galimybė kurti prasmingą veiklą ten, kur kadaise atrodė, kad ateities nėra.
Grįžimo motyvai: ne tik pinigai
Grįžtantys lietuviai vis dažniau pabrėžia, kad sprendimą lėmė ne vien finansai.
Ilgainiui svarbesnis tampa laikas su šeima, psichologinė savijauta ir priklausymo jausmas.
Po kelerių ar keliolikos metų emigracijoje daugelis suvokia, kad karjeros galimybių ir pajamų augimas ne visada kompensuoja vienatvę bei atotrūkį nuo artimųjų.
Mažesni miestai leidžia lengviau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, išvengti nuolatinio skubėjimo ir ilgo važiavimo į darbą.
Dar vienas motyvas – vaikų ugdymas.
Tėvai dažnai pastebi, kad mažesnėse mokyklose daugiau dėmesio skiriama kiekvienam vaikui, o bendruomenė pažįsta ir mato vieni kitus kasdien.
Karjera regione: nuo nuotolinio darbo iki savo verslo
Grįžimas į regioną vis rečiau reiškia karjeros atsisakymą.
Nuotolinis darbas, savarankiška veikla ir mažos įmonės atveria naujų galimybių.
Dalis grįžtančiųjų išlaiko darbą užsienio ar didmiesčių įmonėse, tačiau gyvena gimtajame krašte.
Stabilios pajamos derinamos su mažesnėmis būsto ir kasdienių paslaugų išlaidomis, todėl lengviau sukaupti santaupų ar investuoti.
Kiti ryžtasi kurti savo verslą.
Regionuose atsiranda naujų kavinukių, grožio paslaugų, smulkių gamybos dirbtuvių, turizmo ir edukacinių veiklų.
Neretai panaudojama užsienyje įgyta patirtis.
Pavyzdžiui, aptarnavimo kultūra, darbo su klientais įgūdžiai, užsienio kalbų mokėjimas tampa aiškiu konkurenciniu pranašumu.
Kas sunkiausia sugrįžus?
Nors apie grįžimą kalbama vis pozityviau, iššūkių netrūksta.
Dažniausiai minimos trys sritys – biurokratija, darbo kultūra ir socialinis ratas.
Registracija institucijose, dokumentų tvarkymas ir skirtingos taisyklės gali sukelti frustraciją.
Po tvarkingų ir skaidrių procesų užsienyje grįžus tenka iš naujo mokytis, kur ir į ką kreiptis.
Darbo kultūra taip pat ne visada atitinka lūkesčius.
Grįžę žmonės įpratę prie aiškių susitarimų, lankstesnio darbo grafiko ir labiau struktūruotų procesų.
Socialinis ratas pasikeičia per daugelį metų.
Vaikystės draugai dažnai jau gyvena savo gyvenimus, todėl reikia laiko susikurti naujas pažintis ir atrasti artimus žmones.
Kaip pasiruošti sprendimui grįžti?
Ekspertai dažniausiai rekomenduoja grįžimą planuoti iš anksto, o ne daryti staigų šuolį.
Svarbu nusistatyti terminą, parengti finansinę pagalvę ir, jei įmanoma, dar būnant užsienyje apsidairyti dėl darbo ar veiklos galimybių.
Naudinga pasidomėti, kokią pagalbą siūlo savivaldybės ir valstybės institucijos.
Kai kuriose savivaldybėse veikia grįžtančiųjų konsultavimo programos, organizuojami renginiai ir susitikimai, kurie padeda užmegzti pirmuosius kontaktus.
Psichologai pabrėžia, kad grįžimas – tai dar vienas migracijos etapas, reikalaujantis emocinio pasiruošimo.
Gali pasireikšti kultūrinis šokas, nusivylimas ar abejonės, ar sprendimas buvo teisingas.
Tokiu metu padeda atviras pokalbis su artimaisiais ir bendraminčiais, kurie patyrė panašią kelionę.
Vis dažniau socialiniuose tinkluose kuriamos grupės, kuriose grįžę lietuviai dalijasi patirtimis ir praktiškais patarimais.
Ką duoda gyvenimas mažesniame mieste?
Grįžę į regionus žmonės dažnai atranda naują kasdienybės kokybę.
Daugiau laiko praleidžiama gamtoje, lengviau įsitraukti į vietos bendruomenės veiklas ir matyti tiesioginį savo indėlį.
Mažesnės gyvenimo sąnaudos suteikia daugiau laisvės rinktis.
Galima dirbti mažiau valandų, skirti dėmesio vaikams, savanorystei ar hobiams, kurie anksčiau buvo nustumti į šalį.
Tokios istorijos įkvepia kitus svarstančius grįžti.
Net jei sprendimas nėra lengvas ir greitas, vis daugiau lietuvių mato, kad prasmingą gyvenimą ir profesinę savirealizaciją galima kurti ir toliau nuo didmiesčių šurmulio.
