Vis daugiau žmonių Lietuvoje po 40-ojo gimtadienio svarsto kardinaliai keisti profesinį kelią.
Vieni pavargsta nuo ilgus metus trunkančio streso, kiti ima jausti, kad dabartinis darbas nebeteikia prasmės.
Kas skatina permąstyti karjerą?
Dažniausia priežastis – suvokimas, kad likusią karjeros dalį norisi praleisti kitaip nei iki šiol.
Apie vidurį gyvenimo daug kas atsigręžia į senas svajones ar hobius ir klausia savęs, ar tikrai nori taip dirbti dar 20 metų.
Savo vaidmenį vaidina ir fizinis bei emocinis nuovargis.
Po kelių dešimtmečių intensyvaus tempo paaiškėja, kad nuolatinis stresas, viršvalandžiai ar naktiniai budėjimai tampa sunkiau pakeliami.
Prie karjeros pokyčių prisideda ir pasikeitę finansiniai bei šeiminiai poreikiai.
Vaikai paauga, įsipareigojimai stabilizuojasi, o tai leidžia rizikuoti daugiau nei jaunystėje.
Svarbus veiksnys – greitai besikeičianti darbo rinka.
Atsiranda naujų profesijų, daugiau nuotolinio darbo galimybių, o dalį užduočių perima technologijos.
Ar keisti karjerą po 40-ies nėra per vėlu?
Nors kai kurie darbdaviai vis dar teikia pirmenybę jaunesniems kandidatams, brandesnis amžius turi savo stiprybių.
Žmonės po 40-ies dažniausiai geriau pažįsta save, žino, ko nori, ir rečiau daro spontaniškus sprendimus.
Per kelis dešimtmečius sukaupta patirtis neretai būna lengvai perkeliama į kitą sritį.
Pavyzdžiui, klientų aptarnavimo, vadybos, komandinio darbo įgūdžiai praverčia beveik bet kokiame darbe.
Brandus žmogus dažnai yra patikimesnis ir lojalesnis darbuotojas.
Darbdaviams tai svarbu, ypač kai kalbama apie atsakingas pozicijas ar darbą, kuriame reikalingas stabilumas.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad pokytis gali užtrukti ilgiau nei jauname amžiuje.
Norint įgyti naują kvalifikaciją ar išsikovoti vietą kitoje srityje, gali prireikti kelerių metų ir nemažai kantrybės.
Dažniausi pasirinkti keliai
Po 40-ies daug kas traukia į profesijas, susijusias su pagalba kitiems.
Žmonės renkasi socialinio darbo, konsultavimo, ugdymo, sveikatingumo ar slaugos sritis.
Populiari kryptis – amatai ir rankų darbas.
Buvę biurų darbuotojai atranda staliaus, siuvėjos, konditerio, masažuotojo ar grožio specialisto profesijas.
Savo vietos ieškoma ir kūrybiniuose laukuose.
Fotografija, tekstų rašymas, interjero kūrimas, rankdarbiai ar smulkus verslas internete tampa keliu, leidžiančiu daugiau kontroliuoti laiką.
Dalis žmonių lieka toje pačioje srityje, bet keičia vaidmenį.
Vadovai tampa konsultantais, specialistai imasi mokyti kitus, o ilgus metus dirbę biuruose pereina į nuotolinį ar projektinį darbą.
Kaip saugiai ruoštis pokyčiui?
Pirmas žingsnis – blaivus savo situacijos įvertinimas.
Reikia aiškiai matyti finansines atsargas, šeimos lūkesčius, sveikatos galimybes ir galimą pokyčio trukmę.
Tuomet verta išsiaiškinti, kokių įgūdžių jau turite ir ką reikėtų papildomai išmokti.
Ne vienas nustemba, kad dalis reikalingų kompetencijų jau yra sukaupta ankstesniame darbe ar savanorystėje.
Padeda pokalbiai su žmonėmis, dirbančiais dominančioje srityje.
Jie gali papasakoti, kaip atrodo kasdienybė, kokie realūs uždarbiai ir kur dažniausiai klysta naujokai.
Prieš darant radikalų žingsnį, naudinga išbandyti naują sritį mažesne rizika.
Pavyzdžiui, imtis papildomų projektų, darbų ne visą dieną, savanorystės ar mokamos praktikos.
Vis dažniau pasirenkamos nuotolinės ar vakarais vykstančios studijos.
Taip naujai profesijai galima ruoštis dar dirbant senajame darbe ir palaipsniui mažinant riziką.
Emocinė pusė: baimės ir artimųjų reakcijos
Vienas sunkiausių etapų – vidinis neapibrėžtumas ir kaltės jausmas.
Kai kurie žmonės jaučiasi tarsi „išduotų“ ankstesnį kelią ar nuvertintų ilgamečius kolegas.
Dažna baimė – ką pagalvos aplinkiniai.
Ypač jei pokytis atrodo kaip „žingsnis žemyn“ pagal prestižą ar pajamas, bent jau pradžioje.
Padėti gali aiškus pokyčio tikslas ir jo argumentai.
Kai žmogus pats supranta, kodėl keičia karjerą, jam lengviau tai paaiškinti šeimai ir draugams.
Naudinga nusiteikti, kad ne visi palaikys iš karto.
Tačiau ilgainiui artimieji dažnai pamato realų pokyčio rezultatą – geresnę savijautą, daugiau ramybės, labiau subalansuotą gyvenimą.
Ką verta žinoti dar prieš startą?
Karjeros keitimas po 40-ies dažniausiai nėra greitas sprintas.
Dažniau tai primena ilgesnį maratoną su tarpiniu laikotarpiu, kai reikia mokytis, bandyti, koreguoti planus.
Svarbu iš anksto susiplanuoti finansinę „pagalvę“ bent keliems mėnesiams.
Tai padeda priimti apgalvotus sprendimus, o ne griebti pirmą pasitaikiusį darbą iš baimės.
Verta pasirūpinti ir emocine atrama.
Padeda pokalbiai su žmonėmis, kurie jau yra keitę profesiją, dalyvavimas savitarpio pagalbos grupėse ar konsultacijos su karjeros specialistais.
Naują kelią žmonės dažniausiai pasirenka ne dėl vieno argumento, o dėl visumos – sveikatos, laiko sau, prasmės paieškų ir norų nebebūti nuolatiniame skubėjime.
Šis sprendimas reikalauja drąsos, bet daugeliui atneša daugiau kontrolės ir aiškesnį gyvenimo ritmą.
