Išmanieji namų įrenginiai per kelerius metus iš prabangos tapo įprasta buities dalimi, tačiau kartu atnešė ir naujų rūpesčių.
Lietuvoje vis daugiau žmonių įsigyja išmanius šviestuvus, kameras, robotus siurblius ir termostatus, bet dalis jų greitai nusivilia saugumu, patikimumu ir sudėtingu valdymu.
Išmanūs namai – ne tik patogumas
Gamintojai žada patogumą, taupymą ir saugumą, tačiau realybėje išmanūs įrenginiai dažnai tampa dar vienu techniniu galvosūkiu.
Daugelis vartotojų susiduria su tuo, kad skirtingų gamintojų produktai nelengvai tarpusavyje „susikalba“, o kiekvienam reikia atskiros programėlės.
Rezultatas – telefonas pilnas programėlių, kurių dalis veikia nestabiliai, o kai kuriems veiksmams vis tiek tenka keltis nuo sofos.
Ypač nusivilia tie, kurie tikėjosi vieno aiškaus „išmaniojo centro“, o gavo krūvą skirtingų sprendimų su savo taisyklėmis ir sąlygomis.
Duomenų saugumas ir kameros namuose
Didžiausią nerimą kelia saugumo ir privatumo klausimai, ypač kai kalba pasisuka apie išmanias kameras ir durų skambučius su vaizdu.
Dalis vartotojų tik vėliau pastebi, kad jų namų vaizdas yra kaupiamas gamintojo serveriuose kitose šalyse arba perduodamas per kelių tarpininkų sistemas.
Net jei vaizdo srautas šifruojamas, išlieka klausimas, kas ir kokiomis aplinkybėmis gali prieiti prie šių duomenų.
Be to, ne visi gamintojai aiškiai ir paprastai paaiškina, kiek laiko ir kokiu tikslu saugomi vaizdo įrašai, garso komandos ar vartotojo buvimo namuose statistika.
Papildomas iššūkis – slaptažodžių higiena.
Kai kurie naudotojai palieka numatytuosius gamintojo nustatymus arba naudoja tą patį silpną slaptažodį kelioms paskyroms, taip ženkliai didindami įsilaužimo riziką.
Trumpas įrenginių „galiojimo laikas“
Dar viena problema – ribotas programinės įrangos palaikymo laikas.
Ne vienas vartotojas Lietuvoje susidūrė su situacija, kai po kelerių metų gamintojas nustoja atnaujinti įrenginį arba net visiškai uždaro paslaugą.
Tokiu atveju vis dar techniškai veikiantis prietaisas tampa praktiškai bevertis, nes nebegali prisijungti prie serverių ar gauti saugumo pataisų.
Tai kelia ne tik finansinį nepasitenkinimą, bet ir ekologinį klausimą – skatinamas perteklinis elektronikos atliekų kiekis.
Situacija ypač sudėtinga, kai namuose yra keliolika skirtingų įrenginių, o gamintojai juos palaiko skirtingą laiką.
Vartotojas priverstas nuolat spręsti, kuriuos prietaisus atnaujinti, kuriuos išjungti iš tinklo, o kurie jau tapo potencialia saugumo spraga.
Kas keičiasi atsiradus bendriems standartams?
Pastaraisiais metais atsirado daugiau bandymų sukurti bendrus išmaniosios namų įrangos standartus, kad skirtingi įrenginiai galėtų sklandžiau veikti kartu.
Tai turėtų sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir palengvinti perėjimą nuo vienos ekosistemos prie kitos.
Tačiau šiandien nemaža dalis rinkoje esančių įrenginių vis dar paremti uždaru, tik tam gamintojui būdingu sprendimu.
Vadinasi, vartotojai, planuodami naujus pirkinius, turėtų tikrinti ne tik funkcijas, bet ir suderinamumą su kitais namuose esančiais prietaisais.
Čia vis svarbesnį vaidmenį atlieka ir DI integracija.
Balso asistentai, automatiniai scenarijai ir energijos vartojimo analizė skamba patraukliai, tačiau taip dar labiau išplečia surenkamų duomenų apimtį ir kelia naujų klausimų dėl jų panaudojimo.
Kaip atsakingai planuoti išmanaus namo pirkinius?
Prieš įsigyjant išmanų prietaisą verta aiškiai apsibrėžti, kokią realią problemą jis spręs, o ne vadovautis vien „bus įdomu išbandyti“ motyvu.
Jei naudos bus nedaug, o papildomų rūpesčių – daug, įrenginys greitai taps brangiu žaislu stalčiuje.
Renkantis vertėtų pasidomėti, kiek laiko gamintojas žada teikti programinius atnaujinimus ir ar yra viešai prieinamos saugumo politikos nuostatos.
Naudinga pasižiūrėti, ar įrenginys veikia ir be debesijos paslaugų, pavyzdžiui, vietiniame tinkle be privalomo prisijungimo prie paskyros.
Dar vienas žingsnis – suplanuoti namų tinklo struktūrą.
Dalis vartotojų jau kuria atskirus „svečių“ tinklus arba izoliuotus belaidžius tinklus tik išmaniai įrangai, taip sumažindami rizikas, jei koks nors prietaisas būtų nulaužtas.
Galiausiai verta prisiminti, kad ne viskas, kas nauja ir „išmani“, automatiškai reiškia geresnę kasdienybę.
Atsargus planavimas, kritiškas požiūris į pažadėtą „magišką“ patogumą ir paprasti saugumo įpročiai gali padėti išmaniems namams tapti pagalbininkais, o ne dar viena problema.