Tikimybė, kad žmonija bus sunaikinta dar iki šio amžiaus pabaigos, padidėjo, ir priežastis — ne tik masinio naikinimo ginklų grėsmė. Branduolinės galvutės, galinčios sudrebinti planetą, tapo „net ne pačiu blogiausiu košmaru“.
Žmonių visuomenės ir imperijos pasmerktos neišvengiamam žlugimui, nes jas maitina „nestabili godumo sistema“. Taip teigia Kembridžo universiteto mokslininkas Luke’as Kempas, cituojamas „Daily Mail“.
Oksfordo universiteto tyrėjas Nickas Bostromas vertina žmonijos išnykimo tikimybę jau kitame amžiuje kaip vieną iš keturių, o jo kolega Toby Ordas, dirbtinio intelekto grėsmių ekspertas, perspėja apie galimą žmonijos sunaikinimą per artimiausius 75 metus. Tai galėtų įvykti dėl „katastrofiško ir visiško civilizacijos žlugimo“, pabrėžia tyrėjai.
Pulicerio premijos laureatas, rašytojas Jaredas Diamondas, prognozuoja dar niūresnę ateitį. Jo teigimu, mūsų rūšies šansai išgyventi po 2050 metų — vos „penkiasdešimt ant penkiasdešimt“.
Mokslininkai įspėja, kad tikroji pasaulio pabaiga gali ateiti ne nuo bombų, o nuo virusų, klimato kaitos ir technologijų griūties
Branduoliniai ginklai — „ne pats blogiausias košmaras“: kas dar gali sunaikinti žmoniją
Kembridžo universiteto atstovas Luke’as Kempas savo knygoje rašo, kad branduoliniai ginklai — toli gražu ne pati didžiausia grėsmė žmonijai. Nors ši grėsmė, tvyranti virš planetos nuo XX a. vidurio, niekur nedingo, atsirado naujų pavojų, kurių pasekmės atrodo realesnės nei bet kada:
- naujas virusas, panašus į Covid, gali plisti po pasaulį taip pat greitai kaip keleiviniai lėktuvai. Kaip ir „Juodoji mirtis“, sukrėtusi pasaulį praeityje, jis gali plisti greičiau, nei žmonės pajėgūs keliauti;
- klimato kaita, vykstanti precedento neturinčiu greičiu — dešimt kartų greičiau nei globalinis atšilimas, sukėlęs didžiausią masinį išnykimą Žemės istorijoje. Kalbama apie vadinamąjį Didįjį permo išnykimą, kai buvo sunaikinta 80–90 proc. visos gyvybės prieš milijonus metų;
- visas spektras katastrofinių rizikų, galinčių baigtis net 100 proc. žmonijos sunaikinimu. Pavyzdžiui, pasaulinė katastrofa, sugriaunanti telekomunikacijų bei maisto paskirstymo sistemas, kas galėtų paversti civilizaciją chaosu.
Luke’as Kempas teigia, kad be palydovų, kompiuterių ir interneto bankų sistema, sveikatos priežiūra, telefono tinklai ir daugelis transporto priemonių — nuo automobilių iki karinių lėktuvų — nustotų veikti „tiesiog akimirksniu“. Tai galėtų miestus paversti „skerdyklomis“, nes panika, kuri užvaldė pasaulį po 2020 metų pandemijos, neduoda vilties, kad globalinio chaoso pavyktų išvengti.
