Žaibas – įspūdingas, bet pavojingas gamtos reiškinys. Visi esame girdėję apie jo griaunamąją galią ir žinome, kad per perkūniją negalima slėptis po medžiu, nes į jį gali trenkti žaibas ir nukentės šalia esantis žmogus. Vokietijos mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, į kokius medžius žaibas trenkia dažniausiai.
Tyrimą atliko Miuncheno technikos universiteto specialistai – tai pirmasis tokio pobūdžio darbas, kurio metu buvo analizuojami medžiai, žuvę būtent nuo tiesioginio žaibo smūgio. Nebuvo skaičiuojami medžiai, sudegę gaisruose, kuriuos sukėlė žaibas.
Surinkti duomenys rodo, kad 2004–2023 m. kasmet fiksuota maždaug 286–328 mln. žaibo smūgių. Dėl jų žūdavo 301–340 mln. medžių, iš jų 24–36 mln. buvo didesni nei 60 cm skersmens. Vidutiniškai per metus žaibas nužudo apie 320 mln. medžių.
Tokie aukšti skaičiai aiškinami tuo, kad žaibas gali būti „užkrečiamas“ – vienas smūgis gali perduoti elektros iškrovą į netoliese augančius medžius net 45 metrų atstumu. Taip viena iškrova vidutiniškai sunaikina apie 3,5 medžio.
Mokslininkai nustatė, kad dažniausiai žaibas trenkia į aukštą, atskirai stovintį medį. Mūsų platumose didžiausią riziką patiria ąžuolai. Taip pat pavojinga slėptis po pušimis, tuopomis ir eglėmis. Tuo tarpu klevai, riešutmedžiai ir beržai, kaip rodo duomenys, žaibų beveik netraukia, tačiau rizikuoti vis tiek neverta.
Saugumo rekomendacijos
Per perkūniją svarbiausia – kuo greičiau pasitraukti iš atvirų vietų ir rasti saugų pastatą ar transporto priemonę. Slėptis po medžiais negalima, nes žaibas visada renkasi aukščiausius objektus, ypač jei jie stovi pavieniui. Pavojinga būti ir arti kamieno – net jei smūgis tenka viršūnei, elektra gali nusileisti žeme ir pasiekti aplink stovintį žmogų. Jei audra užklupo lauke, geriausia atsitraukti bent 30 metrų nuo bet kokio aukšto objekto, susigūžti, suglausti kojas ir stengtis kuo mažiau liestis su žeme. Reikėtų vengti ir metalinių tvorų, stiebų, elektros linijų bei vandens telkinių.
