Jeigu kovoji su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, tikriausiai jau esi keitęs savo mitybą – sumažinęs sočiųjų riebalų ir cukraus kiekį, įtraukęs daugiau skaidulų. Tačiau, pasirodo, sveikatai gali padėti ir vienas visiems puikiai pažįstamas gėrimas – arbata.
Portalas Eating Well rašo, kad į kasdienį racioną verta įtraukti tam tikrą arbatą, kuri ne tik malšina troškulį, bet ir pasižymi daugybe sveikatai naudingų savybių – nuo vėžio prevencijos iki cholesterolio mažinimo. Pasak dietologės Lizos Endrjūs, tradicinė arbata gausi antioksidantų ir padeda organizmui įvairiais būdais.
Žalioji arbata – lyderė tarp cholesterolį mažinančių gėrimų
Iš visų arbatų būtent žalioji išsiskiria didžiausiu poveikiu mažinant „blogąjį“ cholesterolį (MTL). Ji yra turtinga polifenoliais – stipriais antioksidantais, esančiais arbatžolėse.
Dietologė Van Na Čun pabrėžia, kad būtent šie junginiai gali teigiamai veikti cholesterolio lygį. Kai kurie tyrimai atskleidė ryšį tarp žaliosios arbatos vartojimo ir nežymaus MTL cholesterolio sumažėjimo.
Maža studija parodė, kad žmonės, sergantys II tipo diabetu ir inkstų ligomis, kasdien gerdami po tris puodelius žaliosios arbatos, pasiekė reikšmingą bendro cholesterolio sumažėjimą. Panašų efektą patvirtino ir meta-analizės – žalioji arbata gali veiksmingai mažinti tiek bendrą, tiek „blogąjį“ cholesterolį.
Kiek žaliosios arbatos reikėtų gerti?
Dietologė Brukė Bėrd pabrėžia, kad tikslaus kiekio, kiek žaliosios arbatos reikia išgerti norint sumažinti cholesterolį, nėra – tai priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės, gyvenimo būdo ir mitybos.
Vis dėlto dauguma tyrimų sutaria dėl vieno dalyko – katėchinai yra pagrindiniai veiklieji junginiai, turintys stipriausią poveikį. Vienas žinomiausių iš jų – EGCG (epigalokatechino galatas). Pasak dietologo Umo Kalinso, šis junginys turi ypač stiprų poveikį cholesterolio mažinimui.
Be to, Van Na Čun atkreipia dėmesį, kad žalioji arbata gali slopinti riebalų įsisavinimą žarnyne, kas dar labiau prisideda prie cholesterolio lygio mažėjimo.
Ar žalioji arbata turi neigiamą poveikį?
Nors žalioji arbata turi daug naudos, tai nereiškia, kad jos galima gerti be saiko. Pasak Čun, FDA (JAV Maisto ir vaistų administracija) nėra patvirtinusi oficialių teiginių apie žaliosios arbatos naudą mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką – tyrimų vis dar reikia daugiau.
Be to, žalioji arbata turi kofeino, kuris didesniais kiekiais gali sukelti šalutinį poveikį – galvos skausmus, nemigą, dirglumą, svaigulį ar nerimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir virškinimo sistemos sutrikimai. Vis dėlto reikia paminėti, kad žaliojoje arbatoje yra gerokai mažiau kofeino nei kavoje – apie 30 mg puodelyje (palyginimui, kavoje – apie 100 mg).
