„Science Advances“: vaiko lytis gali priklausyti nuo motinos amžiaus. Mokslininkai nustatė, kodėl kai kurios moterys dažniau susilaukia vien tik berniukų arba mergaičių.
Kaip žinoma, vaiko biologinę lytį nulemia spermatozoidas – priklausomai nuo to, ar jis neša X ar Y chromosomą. Atrodytų, tai akivaizdu, tačiau naujas tyrimas, paskelbtas žurnale Science Advances, rodo, kad motinos amžius taip pat gali turėti įtakos.
Atrodytų logiška manyti, kad tikimybė susilaukti sūnaus ar dukros yra lygi 50/50 – kaip monetos metimas. Vis dėlto paaiškėjo, kad kai kurios moterys turi didesnę tikimybę susilaukti vien tik vaikų vienos lyties.
„Iš asmeninės patirties mačiau, kad draugės ar šeimos narės susilaukdavo tik mergaičių arba tik berniukų. Tai verčia susimąstyti – ar tai tik sutapimas, ar yra biologinė priežastis?“ – svarsto tyrimo autorė Siven Van iš Harvardo universiteto.
Populiacijos mastu naujagimių lyčių santykis išlieka artimas 50/50, nes vyrų spermatozoidai su X ir Y chromosomomis susidaro vienodais kiekiais.
Tačiau Van ir jos kolegos nusprendė išsiaiškinti, ar moters organizmas taip pat gali daryti įtaką šiam procesui. Jie išanalizavo daugiau nei 58 000 motinų iš JAV duomenis, surinktus per du ankstesnius tyrimus apie kontracepciją ir motinystės sveikatą. Iš jų 61 % turėjo du vaikus, 30 % – tris, 8 % – keturis, likusios – penkis ar daugiau.
Tyrėjai palygino vaikų lytį su aštuoniais motinos požymiais: ūgiu, kūno masės indeksu, rase, plaukų spalva, kraujo grupe, chronotipu (vyturys ar pelėda), pirmųjų mėnesinių amžiumi ir pirmojo gimdymo amžiumi (nuo 13 iki 48 metų).
Paaiškėjo, kad moterys, kurios pirmą kartą pagimdė būdamos vyresnės nei 28 metų, dažniau turėjo vaikus tik vienos lyties – šis rodiklis siekė 43 %. Tuo metu moterys, pirmą kartą tapusios motinomis iki 23 metų, vienos lyties vaikų dažnio rodiklis siekė tik 34 %.
„Pastebėjome, kad vėlesnis pirmojo gimdymo amžius siejasi su padidėjusia tikimybe turėti tik berniukus arba tik mergaites“, – teigia Van. Kiti motinos požymiai su vaikų lytimi ryšio neturėjo.
Kol kas neaišku, kodėl motinos amžius daro tokią įtaką. Pasak Van, tai gali būti susiję su biologiniais pokyčiais organizme, kurie skiriasi tarp moterų. Ankstesni tyrimai rodo, kad su amžiumi pirmoji menstruacinio ciklo fazė trumpėja – tai galimai palanku berniukų pradėjimui. Taip pat mažėjantis makšties pH gali pagerinti X chromosomą nešančių spermatozoidų išlikimą, padidinant mergaitės tikimybę.
Tuo pat metu kiti mokslininkai, pavyzdžiui, demografas Džošua Vaildas iš Oksfordo universiteto, pažymi, kad rezultatą gali lemti ir elgsenos veiksniai. Vyresnės moterys dažniau planuoja šeimos dydį – jei jos susilaukia dviejų vaikų vienos lyties, dažniau sustoja, net jei norėjo abiejų lyčių. Tuo tarpu jaunesnės mamos dažniau nesibaimina didesnės šeimos ir susilaukia daugiau vaikų, didindamos tikimybę turėti abiejų lyčių palikuonių.
Norint tiksliai nustatyti, kaip biologiniai, elgsenos ir aplinkos veiksniai veikia vaiko lytį, būtini tolimesni tyrimai, apibendrina tyrėjai.
