Šie maži padarai dažniausiai nesulaukia jokio užtarimo. Daugybė žmonių turi stiprią vorų baimę, todėl pamačius vorą juos ištinka stiprus panikos priepuolis. Tai visiškai suprantama, nes pamatyti vorą savo namuose tikrai nėra labai malonu.
Dauguma žmonių mano, kad vorai yra baisūs kenkėjai. Vis dėlto, net ir pats garsiausias riksmas neprivers jų pabėgti. Kai kurie žmonės mano, kad pamatyti vorą savo namuose yra geras ženklas, ir tai yra tiesa. Juk vorai minta uodais ir musėmis, be to, vorai mums nekelia jokio pavojaus.
Ar vorai yra pavojingi?
Remiantis statistika, pasaulyje yra apie 50 000 vorų rūšių. Kai kurių rūšių vorai yra labai pavojingi žmonėms, o jų nuodai gali sukelti daugybę ligų ar net mirtį. Vis dėlto, nerimauti nėra pagrindo, nes Lietuvoje yra tik 820 vorų rūšių ir visos jos yra nekenksmingos žmogui. Tačiau jie kelia didžiulį pavojų įvairiems vabzdžiams, kurie šiltuoju metų laiku mus labai erzina.
Ar verta leisti vorams gyventi savo namuose?
Žmonės dažnai net nesusimąsto apie galimą vorų naudą. Liaudies išmintis byloja, kad laimingi tie namai, į kuriuos užklysta voras, ir tame yra tiesos. Anksčiau buvo manoma, kad vorai gali užtikrinti gerovę, todėl buvo draudžiama juos išvaryti ar (juo labiau) juos užmušti. Vorai medžioja muses, uodus, skruzdėles, kandis ir net kitus vorus. Tyrimai rodo, kad vorai per metus suėda nuo 400 iki 800 tonų vabzdžių!
Įdomūs faktai apie vorus
Vorai – tai unikalios būtybės, kurios atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje. Nors daugelis žmonių jų bijo, iš tikrųjų vorai yra labai naudingi ir įdomūs padarai. Štai keletas įdomių faktų apie juos:
- Voratinklis – stipresnis už plieną
Vorai pina voratinklius iš ypatingo šilko, kuris yra ne tik lankstus, bet ir neįtikėtinai tvirtas. Mokslininkai nustatė, kad vorų šilkas, pagal stiprumo ir svorio santykį, yra net kelis kartus stipresnis už plieną. Bandoma sukurti dirbtinį voratinklį, kurį būtų galima panaudoti medicinoje ir technologijose. - Vorai gali šokinėti ir net sklandyti
Kai kurios vorų rūšys, tokios kaip šokliavoriai (Salticidae šeima), gali šokinėti keletą kartų didesnį atstumą nei jų kūno ilgis. Be to, kai kurie maži vorai gali „sklandyti“ oru naudodami voratinklį – šis reiškinys vadinamas balionavimu. Tokiu būdu jaunieji vorai gali keliauti didelius atstumus, net per ištisas jūras. - Ne visi vorai pina tinklus
Nors dažniausiai vorai siejami su tinklais, iš tiesų ne visi juos rezga. Pavyzdžiui, vilkavoriai (Lycosidae) aktyviai medžioja savo grobį, vietoj tinklų naudodami greitį ir jėgą. Kai kurios vorų rūšys net kasa slėptuves dirvoje ir tykodamos aukoja. - Vorai keičia spalvas
Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, gėlių krabvoris (Misumena vatia), geba keisti savo spalvą, prisitaikydamos prie aplinkos. Tai padeda jiems likti nepastebėtiems ir lengviau sumedžioti grobį. - Vorai turi mėsingas kojeles
Vorų kojos nėra tik plonos lazdelės – jose yra daug sudėtingų raumenų ir hidraulikos sistemų. Vorų judėjimas priklauso nuo kūno skysčio spaudimo, todėl, jei voras miršta, jo kojos sulinksta į vidų. - Pasaulyje yra apie 50 000 vorų rūšių
Vorai yra viena iš plačiausiai paplitusių ir įvairiausių gyvūnų grupių pasaulyje. Jie gali gyventi beveik visur – nuo drėgnų atogrąžų miškų iki dykumų ir net po vandeniu. - Vorai gali būti meilūs tėvai
Kai kurios vorų rūšys rūpinasi savo palikuoniais. Pavyzdžiui, vilkavorių patelės nešioja savo kiaušinius maišelyje ir net po išsiritimo prižiūri jauniklius, kol jie tampa savarankiški.
Kaip atsikratyti vorų namuose?
Jei vorai jūsų negąsdina, tegul jie lieka jūsų namuose. Vis dėlto, jei vien pagalvojus apie vorą jus ima krėsti šiurpas, tokiu atveju verta vorų atsikratyti. Vis dėlto, tą reikėtų daryti kuo humaniškiau. Pavyzdžiui, vorą galite sugauti stiklainiu ir jį išleisti į lauką. Taip pat galite naudoti stiklinę ir popieriaus lapą: tiesiog uždenkite stikline vorą ir švelniai pastumkite popieriaus lapą, kad uždengtumėte stiklinę. Galiausiai tiesiog išneškite vorą į lauką. Jei norite, kad vorai jūsų namuose neapsilankytų, galite naudoti eterinius aliejus, pvz., citrinų.
