Vis daugiau keturiasdešimtmečių Lietuvoje nusprendžia kardinaliai keisti veiklą – iš samdomo darbo pereina į naują profesiją, laisvai samdomą veiklą ar nuosavą verslą.
Ekspertai šią tendenciją sieja su augančiomis pajamomis, darbo rinkos trūkumu ir internetu atsivėrusiomis galimybėmis persikvalifikuoti bet kuriame amžiuje.
Kas skatina pokyčius po 40?
Daliai žmonių keturiasdešimtieji tampa riba, kai aiškiai pasimato, kas jų darbe džiugina, o kas kelia nuolatinę įtampą.
Karjera, kuri atrodė logiškas pasirinkimas dvidešimties, po dvidešimt metų ne visada atitinka pasikeitusius poreikius ir vertybes.
Darbo rinka taip pat keičiasi: trūksta specialistų technologijų, sveikatos, socialinių paslaugų, inžinerijos, transporto, logistikos srityse.
Darbdaviai vis dažniau žiūri ne tik į diplomą, bet ir į motyvaciją, patirtį, bendrąsias kompetencijas.
Prie pokyčių prisideda ir finansinis veiksnys.
Dalis žmonių šiuo metu jau yra susikūrę finansinį pagrindą – turi būstą, stabilias pajamas, todėl gali sau leisti rizikuoti labiau nei dvidešimties.
Dažniausios klaidos keičiant karjerą
Spontaniškas sprendimas išeiti iš darbo neturint plano – viena pavojingiausių klaidų.
Emocinė motyvacija be realaus įvertinimo, ko reikia naujai profesijai, dažnai baigiasi nusivylimu ir finansiniu spaudimu.
Kita klaida – nuvertinti sukauptą patirtį.
Neretai žmonės įsivaizduoja, kad pradėjus naują sritį viską teks daryti nuo nulio, nors gebėjimai bendrauti, valdyti projektus, dirbti komandoje ar su klientais gali būti tiesiogiai pritaikomi.
Trečia dažna klaida – neįsivertinti savo finansinių galimybių ir įsipareigojimų.
Pavyzdžiui, nutraukti darbą, kai dar yra būsto paskola, didelės išlaidos vaikų ugdymui ir nėra bent kelių mėnesių santaupų.
Kaip saugiai pasirengti pokyčiui?
Pirmas žingsnis – aiškiai įsivardyti, ko iš tikrųjų tikimasi iš pokyčio: didesnių pajamų, daugiau laisvės, prasmingesnio darbo, mažesnio streso ar galimybės dirbti nuotoliu.
Skirtingi tikslai reiškia skirtingas karjeros kryptis ir rizikos lygį.
Tuomet verta atlikti sąžiningą savo gebėjimų ir žinių inventorizaciją.
Svarbu neužfiksuoti dėmesio vien į akademinį išsilavinimą – daugybė įgūdžių įgyjama praktikoje, savanorystėje, laisvalaikio veiklose.
Toliau – informacijos rinkimas apie dominantį sektorių.
Prieš investuojant laiką ir pinigus į mokymus, verta pasikalbėti su toje srityje dirbančiais žmonėmis, pasižiūrėti realias darbo skelbimų sąlygas ir siūlomus atlyginimus eurais.
Dar vienas svarbus žingsnis – finansinis saugumo pagalvės susikūrimas.
Specialistai dažnai rekomenduoja turėti santaupų bent 3–6 mėnesių pragyvenimo išlaidoms, tačiau kuo pokytis rizikingesnis, tuo didesnė pagalvė reikalinga.
Persikvalifikavimas: nuo vakarinių kursų iki stažuočių
Šiandien persikvalifikuoti po 40 daug lengviau nei prieš dešimtmetį.
Internetiniai kursai, vakarinių ir savaitgalio studijų programos, nuotoliniai mokymai leidžia derinti dabartinį darbą ir naujus mokslus.
Nemokamų ar dalinai finansuojamų programų siūlo ir valstybės institucijos, ir darbdaviai.
Ypač aktyviai remiamas su technologijomis susijęs mokymasis – nuo programavimo pagrindų iki duomenų analizės ar skaitmeninės rinkodaros.
Vis dažniau taikomos ir stažuotės ar praktikos programos vyresniems specialistams.
Įmonėms tai galimybė pritraukti brandžius, motyvuotus darbuotojus, o žmonėms – išbandyti profesiją realiomis sąlygomis.
Ką daryti, jei bijote suklysti?
Baimes dažniausiai kelia ne pats pokytis, o nežinomybė ir galimas finansinis nestabilumas.
Norint šią riziką sumažinti, galima išbandyti kelių etapų modelį: pirmiausia naują sritį išmėginti kaip papildomą veiklą šalia pagrindinio darbo.
Jei tai įmanoma, verta susitarti dėl dalinio etato dabartiniame darbe.
Taip atsiranda laiko mokymuisi ir pirmiesiems projektams naujoje srityje, tačiau išlieka bazinės pajamos.
Greito rezultato tikėtis nereikėtų.
Dažnai prireikia 1–3 metų, kol nauja karjera pasiekia ankstesnio darbo pajamų lygį, todėl svarbu psichologiškai nusiteikti ilgesniam laikotarpiui.
Brandžiame amžiuje karjeros pokytis gali tapti galimybe sujungti profesinius įgūdžius su asmeniniais pomėgiais ir vertybėmis.
Tiems, kurie tam ruošiasi atsakingai, keturiasdešimtieji vis dažniau reiškia ne krizinį laikotarpį, o naują, sąmoningesnį profesinį startą.