Pastaraisiais metais vis daugiau emigracijoje gyvenusių lietuvių renkasi grįžti ne į didmiesčius, o į mažesnius miestus ir miestelius.
Juos vilioja ramesnis gyvenimo ritmas, artumas gamtai ir galimybė kurti savo veiklą taip, kaip patiems atrodo prasminga.
Kas labiausiai traukia grįžtančiuosius?
Daugelis grįžtančiųjų pabrėžia, kad sprendimą lėmė ne vien ekonominės priežastys.
Vis svarbesnis tampa laikas su šeima, sveikesnė aplinka ir bendruomeniškumas, kurio dažnai pasigendama didžiuosiuose miestuose.
Regionuose lengviau rasti būstą už mažesnę kainą, išvengti spūsčių ir turėti daugiau erdvės.
Tokios sąlygos ypač patrauklios jauniems tėvams, ieškantiems vietos, kur auginti vaikus.
Savo vaidmenį atlieka ir pasikeitęs požiūris į karjerą.
Darbovietės vis dažniau leidžia dirbti nuotoliniu būdu, o dalis grįžtančiųjų renkasi savarankišką veiklą ar smulkų verslą.
Darbas iš bet kur tampa norma
Dirbtinis intelektas ir kitos skaitmeninės technologijos leidžia nemažai profesijų dirbti iš bet kurios vietos Lietuvoje.
Užtenka stabilaus interneto ryšio ir tinkamos darbo vietos namuose ar bendradarbystės erdvėje.
Regionuose atsiranda daugiau bendradarbystės erdvių, jaunimo iniciatyvų centrų, kūrybinių dirbtuvių.
Tokios vietos tampa traukos taškais tiems, kurie grįžę nenori užsidaryti vien prie kompiuterio namuose.
Dalis grįžtančiųjų jungia nuotolinį darbą su veiklomis vietoje.
Vienu metu dirbama tarptautiniams klientams ir, pavyzdžiui, kuriamos paslaugos ar renginiai vietos bendruomenei.
Smulkus verslas ir naujos nišos
Į gimtuosius miestus sugrįžę lietuviai dažnai pastebi nišas, kurių senbuviai nebevertina.
Taip gimsta naujos kavinės, šeimos restoranai, edukacinės erdvės vaikams, nedideli apgyvendinimo verslai ar paslaugų centrai.
Grįžtančiųjų patirtis užsienyje tampa svarbiu privalumu.
Jie atsineša kitokį klientų aptarnavimo supratimą, organizacinius įgūdžius, kalbų mokėjimą ir platesnį požiūrį į tai, kaip galima vystyti veiklą.
Vis daugiau žmonių renkasi ir smulkią gamybą ar amatus.
Pavyzdžiui, nedidelių maisto produktų gamintojai, dizaino kūrėjai, rankdarbių meistrai savo gaminius parduoda internetu ir mugėse visoje Lietuvoje.
Regionuose paprasčiau rasti patalpas ir pradėti veiklą su mažesnėmis pradine sąnaudomis.
Čia svarbų vaidmenį atlieka ir vietos savivaldybių bei verslo palaikymo organizacijų siūlomos konsultacijos ar paramos programos.
Gyvenimo kokybės paieškos
Grįžtančiųjų pasakojimuose dažnai kartojasi žodis pusiausvyra.
Žmonės ieško derinio tarp prasmingo darbo, laiko sau ir šeimai bei galimybės gyventi pagal savo ritmą.
Mažesniuose miestuose lengviau suderinti kasdienius reikalus.
Vaikų darželis, mokykla, darbas ir būreliai dažnai yra kelių minučių atstumu, todėl lieka daugiau laiko poilsiui ir pomėgiams.
Regionuose taip pat atsiranda daugiau kultūrinių ir sporto iniciatyvų.
Vietos bendruomenės organizuoja renginius, turgelius, dirbtuves, o prie jų noriai jungiasi ir grįžę emigrantai.
Tokiu būdu žmonės jaučiasi labiau matomi ir reikalingi.
Mažesnė aplinka leidžia greičiau užmegzti ryšius ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Su kokiais iššūkiais tenka susidurti?
Nors pasakojimų apie sėkmingą sugrįžimą daugėja, iššūkių taip pat netrūksta.
Pagrindiniai susiję su atlyginimų skirtumais, darbo pasiūlymų įvairove ir viešųjų paslaugų prieinamumu.
Ne visiems pavyksta iš karto rasti norimą darbą pagal specialybę, ypač jei ji labai specifinė.
Dėl to dalis žmonių renkasi derinti kelias veiklas arba pradeda nuo laikino sprendimo, kol susikuria sau palankesnes sąlygas.
Iššūkiu tampa ir socialinis adaptavimasis.
Po kelerių ar daugiau metų svetur grįžus tenka vėl priprasti prie lietuviškos biurokratijos, kitokio bendravimo stiliaus ir lūkesčių.
Vis dėlto nemaža dalis grįžusiųjų pabrėžia, kad laikui bėgant toks sprendimas atsiperka.
Jie vertina didesnę kasdienio gyvenimo kontrolę, artumą artimiesiems ir galimybę patiems formuoti savo aplinką.
Ką verta įvertinti dar prieš grįžtant?
Prieš priimant sprendimą grįžti į regioną, naudinga aiškiai įsivardyti savo prioritetus.
Reikia pasverti, kas svarbiau – didesnės pajamos ar ramesnis gyvenimas, trumpesnės kelionės ir daugiau laiko sau.
Praktiškai verta iš anksto pasidomėti darbo rinkos galimybėmis, būsto situacija ir vietos darželių bei mokyklų prieinamumu.
Naudinga keletą kartų atvykti ilgesniam laikui, susitikti su jau grįžusiais pažįstamais ar vietos bendruomenių atstovais.
Taip pat svarbu turėti finansinę pagalvę pirmiesiems mėnesiams.
Ji suteikia daugiau lankstumo ieškant darbo ar kuriant savo veiklą ir padeda išvengti skubotų sprendimų.
Grįžimo į regionus tendencija rodo, kad žmonės vis drąsiau renkasi gyvenimo būdą, atitinkantį jų vertybes.
Tai keičia ir pačius Lietuvos regionus, kurie pamažu tampa įvairesni, atviresni ir patrauklesni naujakuriams.