Vis daugiau Lietuvos gyventojų po keturiasdešimties metų ryžtasi iš esmės keisti savo profesinį kelią ir grįžti mokytis iš naujo.
Karjeros pokyčiai, anksčiau laikyti išimtimi, šiandien tampa vis dažnesniu sąmoningu pasirinkimu, o ne tik priverstine reakcija į krizes.
Brandus amžius – ne kliūtis, o pranašumas
Dar prieš dešimtmetį darbo skelbimuose dažnai buvo pabrėžiama, kad ieškoma „jauno, veržlaus kolektyvo nario“.
Dabar darbdaviai vis dažniau vertina ne amžių, o sukauptą patirtį ir gebėjimą prisitaikyti.
Brandaus amžiaus darbuotojai dažnai turi aiškesnius lūkesčius ir geriau pažįsta save.
Tai padeda tiksliau pasirinkti naują kryptį ir išvengti impulsyvių sprendimų.
Be to, per kelis dešimtmečius sukaupti minkštieji įgūdžiai – bendravimas, konfliktų sprendimas, atsakomybė – lieka vertingi ir naujoje srityje.
Juos galima nesunkiai perkelti į kitą profesiją, net jei techninių įgūdžių prireikia išmokti iš naujo.
Trys pagrindinės apsisprendimo priežastys
Pirmoji dažna priežastis – perdegimas ir ilgametis nuovargis nuo tos pačios veiklos.
Žmonės, dešimtmečius dirbę vienoje srityje, vis dažniau pripažįsta, kad rutina ima slėgti labiau nei pats darbo krūvis.
Antroji priežastis – pasikeitusi gyvenimo situacija.
Vaikų išėjimas iš namų, persikėlimas į kitą miestą ar atsiradusios sveikatos problemos paskatina peržiūrėti prioritetus ir ieškoti lankstesnio darbo.
Trečioji priežastis – technologijų ir darbo rinkos pokyčiai.
Dalis profesijų nyksta arba stipriai transformuojasi, o rinkoje atsiranda visiškai naujų specialybių, atvirų ir vyresniems žmonėms.
Matydami šias tendencijas, brandaus amžiaus darbuotojai vis dažniau suvokia, kad išliekamąją vertę turi ne konkretus pareigų pavadinimas, o nuolatinis mokymasis.
Tai skatina investuoti laiką ir lėšas į perkvalifikavimą.
Grįžimas į mokyklos suolą: ką reikia žinoti
Po keturiasdešimties grįžimas mokytis dažnam kelia daugiausia nerimo.
Baiminamasi, ar pavyks suspėti su jaunesniais kursiokais, ar nepritrūks motyvacijos ir laiko.
Tačiau mokymosi įstaigos ir kursų organizatoriai pastaraisiais metais vis labiau taikosi prie dirbančių ir šeimas turinčių žmonių.
Siūlomos nuotolinės paskaitos, vakarinės grupės, trumpesni intensyvūs moduliai.
Svarbu aiškiai susiplanuoti savo dienotvarkę ir iš anksto aptarti pokyčius su šeima.
Artimųjų palaikymas dažnai tampa lemiamu veiksniu, padedančiu nenuleisti rankų.
Taip pat vertinga iš anksto pasidomėti, kokių konkrečių įgūdžių reikia pasirinktoje srityje.
Tai padeda rinktis tikslingesnes programas, o ne studijuoti vien dėl diplomo.
Darbdavių požiūris keičiasi
Darbdaviai vis geriau supranta, kad brandaus amžiaus darbuotojai gali atnešti stabilumo ir atsakomybės jausmą.
Jie rečiau keičia darbus dėl smulkmenų ir dažnai sąmoningai renkasi darbovietę ilgesniam laikui.
Vis dėlto stereotipų dar išlieka.
Kartais manoma, kad vyresniems žmonėms sunkiau prisitaikyti prie naujų technologijų ar komandų, kuriose vyrauja jaunesni kolegos.
Šią nuostatą keičia praktiniai pavyzdžiai, kai sėkmingai persikvalifikavę žmonės po keturiasdešimties tampa vertinamais specialistais.
Dažnai jie pasižymi itin dideliu motyvacijos lygiu, nes patys sąmoningai pasirinko naują sritį.
Darbo pokalbyje svarbu akcentuoti ne amžių, o ką konkrečiai žmogus išmoko keisdamas karjerą.
Gebėjimas sąmoningai išeiti iš komforto zonos, priimti riziką ir nuosekliai mokytis darbdaviams tampa rimtu argumentu.
Kaip pasiruošti pokyčiui praktiškai
Norintys keisti karjerą turėtų pradėti ne nuo skelbimų paieškos, o nuo savęs pažinimo.
Reikia įsivertinti, kas labiausiai vargina dabartiniame darbe ir kokios veiklos teikia energijos.
Svarbu pasidaryti finansinį planą pereinamajam laikotarpiui.
Dažnai pirmus mėnesius ar metus pajamos gali sumažėti, todėl verta turėti finansinę pagalvę ir aptarti situaciją su šeima.
Naudinga dar iki išeinant iš esamo darbo pradėti kaupti naujos srities patirtį.
Tai gali būti savanorystė, trumpi projektai, praktikos ar papildomi darbai, kurie padės lengviau įrodyti savo kompetencijas.
Karjeros pokytis po keturiasdešimties nebėra išimtis ar kraštutinė priemonė.
Vis dažniau tai tampa apgalvotu žingsniu siekiant labiau prie vertybių derančio ir prasmingesnio profesinio gyvenimo.
