Vis daugiau lietuvių po keturiasdešimtojo gimtadienio ryžtasi kardinaliai keisti profesiją ir pradėti viską iš naujo.
Šį posūkį lemia ne tik ekonominės priežastys, bet ir noras dirbti prasmingesnį, sveikatai palankesnį ir su asmeniniais talentais labiau suderintą darbą.
Vėlyvos karjeros posūkio priežastys
Ketvirtojo dešimtmečio pabaiga ir penktojo pradžia daugeliui tampa savotiška riba, kai pirmą kartą rimtai įvertinama, kaip iš tiesų atrodo kasdienybė darbe.
Žmonės ima skaičiuoti ne tik atlyginimą, bet ir laiką, energiją bei sveikatą, kurią jie išleidžia savo profesijai.
Po 40-ies dažnas jau yra išmokėjęs paskolas, užauginęs vaikus arba bent jau stabilizavęs šeimos finansus.
Tai suteikia daugiau erdvės rizikai ir suteikia drąsos žengti į naują sritį, kuri ilgą laiką atrodė tik svajonė.
Prie pokyčio prisideda ir darbo rinkos transformacija.
Daugėjant nuotolinių, projektinių ir dalinio užimtumo pozicijų, atsiranda galimybė pradėti nuo mažesnių žingsnių, nepaleidžiant esamo darbo iš karto.
Dažniausios pasirenkamos naujos profesijos
Lietuviai, nusprendę keisti karjerą, dažnai renkasi profesijas, kuriose galima greičiau pamatyti darbo rezultatą ir jaustis naudingu kitiems.
Tarp jų išsiskiria slauga, socialinis darbas, pedagogika, psichologinė pagalba, smulkusis verslas ir kūrybinės veiklos.
Kita ryški kryptis – technologijų ir skaitmeninių įgūdžių sritys.
Įvairūs programavimo, testavimo, duomenų analizės ar skaitmeninės rinkodaros mokymai traukia žmones, kurie nori daugiau lankstumo, geresnio atlygio ir galimybės dirbti iš bet kur.
Matomas ir grįžimo „prie žemės“ judėjimas.
Kaimo turizmas, smulkūs ūkiai, rankdarbiai, maisto gamyba ir kitos veiklos, susijusios su fiziniu darbu ir aiškiu produktu, tampa patrauklia alternatyva ilgamečiams biuro darbams.
Ką reiškia mokytis iš naujo
Vienas didžiausių iššūkių po 40-ies – priimti faktą, kad teks vėl tapti pradedančiuoju.
Žmonės, turintys ilgametę patirtį, įprato jaustis profesionalais, o naujoje srityje dažnai vėl tenka mokytis pačių pagrindų.
Vis daugiau mokymų organizatorių ir aukštųjų mokyklų pastebi vidutinio amžiaus studentų augimą.
Jie vertina tai, kad tokie studentai ateina gerai žinodami, ko nori, turi aiškų tikslą ir yra labiau motyvuoti nei dalis jaunimo.
Tačiau kartu išryškėja ir abejonės.
Ne visi drąsiai jaučiasi auditorijoje, pilnoje jaunesnių žmonių, daliai kyla technologinių įgūdžių spragų baimė, kai reikia naudotis naujomis programomis ar nuotolinio mokymosi platformomis.
Finansiniai ir emociniai iššūkiai
Karjeros keitimas dažnai reiškia laikotarpį, kai pajamos sumažėja arba tampa nestabilios.
Todėl planavimas yra viena svarbiausių sėkmės sąlygų, ypač turint šeimą ar finansinių įsipareigojimų.
Praktika rodo, kad saugiausias kelias – bent trumpam derinti senąją ir naująją veiklą.
Taip galima patikrinti, ar naujoji sritis tikrai tinka, ar pavyksta rasti klientų, ar nestokoja motyvacijos ir po kelių mėnesių.
Emocine prasme tai taip pat sudėtingas laikotarpis.
Žmogus gali susidurti su artimųjų skepsiu, vidine kaltės dėl rizikavimo jausena ir nesėkmių baime, ypač jei iki tol karjera klostėsi stabiliai.
Dažnas besikeičiantis karjerą pabrėžia, kad svarbiausia išmokti prašyti pagalbos.
Mentoriai, karjeros konsultantai, psichologai ar bent jau palaikanti bendraminčių grupė padeda nepalūžti pirmųjų sunkumų metu.
Kaip pasirengti pokyčiui
Ekspertai, dirbantys su karjerą keičiančiais žmonėmis, išskiria kelis praktinius žingsnius, kurie padeda sumažinti riziką.
Pirmiausia rekomenduojama aiškiai įsivardyti, kokių kompetencijų jau turima ir kas bus reikalinga naujoje srityje.
Dažnai paaiškėja, kad bent dalį įgūdžių galima „persinešti“ iš senosios profesijos.
Pavyzdžiui, komunikacijos, projektų valdymo, klientų aptarnavimo, finansinės apskaitos ar kalbų žinios praverčia beveik visur.
Kitas žingsnis – realistiškas finansų įvertinimas.
Prieš žengiant į pokytį, pravartu susikurti bent kelių mėnesių finansinį rezervą ir numatyti, kokios minimalios mėnesio pajamos būtinos šeimai.
Ne mažiau svarbu susidaryti aiškų mokymosi planą.
Trumpi, tiksliai į konkrečią sritį nukreipti kursai, praktikų paieška, savanorystė ar šešėliavimas pas jau dirbančius specialistus leidžia greitai pamatyti, kaip atrodo kasdienė naujos profesijos realybė.
Ką duoda karjeros keitimas vidutiniame amžiuje
Nors pokytis reikalauja daug pastangų, daugelis jį pasirinkusių žmonių mini kelis aiškius laimėjimus.
Dažniausiai išskiriamas didesnis pasitenkinimas darbu, stipresnis prasmės jausmas ir galimybė labiau kontroliuoti savo laiką.
Dalis atranda sveikesnį darbo ir asmeninio gyvenimo balansą.
Pavyzdžiui, perėjimas iš pamaininio darbo naktimis į dieninius ar nuotolinius projektus leidžia daugiau būti su šeima, skirti daugiau dėmesio sveikatai ir pomėgiams.
Karjeros keitimas po 40-ies vis dar gali atrodyti drąsus ir rizikingas žingsnis, tačiau visuomenės požiūris pamažu keičiasi.
Ilgėjant gyvenimo trukmei ir keisdamiesi profesiniams poreikiams, tampa natūralu, kad žmogus per gyvenimą spėja išbandyti ne vieną, o kelias skirtingas profesijas.
