Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių ryžtasi karjeros posūkiui po keturiasdešimties, nors dar visai neseniai toks sprendimas buvo laikomas rizikingu ir neatsakingu.
Šiandien darbo rinka, nuotolinio darbo galimybės ir persikvalifikavimo programos leidžia žmonėms vėliau gyvenime pradėti naują profesinį etapą, neatsisakant finansinio stabilumo.
Kas skatina apsispręsti po 40-ies?
Daugeliui karjerą keičiant po 40-ties, pagrindinė priežastis yra nuovargis nuo ilgamečio darbo vienoje srityje ir noras didesnės prasmės kasdienėje veikloje.
Žmonės pastebi, kad ilgus metus rinkosi saugesnį, bet mažiau įkvepiantį kelią, o priartėjus viduriniam amžiui prioritetu tampa ne tik atlyginimas, bet ir emocinė savijauta.
Savo vaidmenį turi ir pasikeitusi ekonominė aplinka.
Darbdaviai vis rečiau ieško „amžinų“ darbuotojų, todėl patiems žmonėms lengviau priimti mintį, kad profesinė biografija gali susidėti iš kelių skirtingų etapų.
Kokios sritys labiausiai traukia?
Po 40-ties dažniausiai renkamasi sritys, kuriose svarbios sukauptos gyvenimiškos patirtys, o ne vien jaunatviška energija.
Tai konsultavimas, mokymai, socialinis darbas, psichologinė pagalba, personalo valdymas, projektų koordinavimas.
Pastaraisiais metais išaugo ir persikvalifikuojančių į technologijų sektorių skaičius.
Nuotolinės programavimo, testavimo ar duomenų analitikos mokymų programos pritaikytos dirbantiems žmonėms, todėl naują kryptį galima išbandyti dar neatsisakius esamo darbo.
Dalis vidutinio amžiaus specialistų atranda ir savarankišką veiklą.
Amato, kūrybos ar konsultacijų pagrindu kuriami maži verslai leidžia derinti profesines ambicijas su didesne darbo laiko kontrole.
Persikvalifikavimas: nuo kursų iki studijų
Karjeros pokyčiui po 40-ties dažnai prireikia papildomo mokymosi, tačiau tai nebūtinai reiškia ketverių metų studijas universitete.
Daug populiaresni tampa trijų–šešių mėnesių mokymai, intensyvūs kursai ar moduliai, kuriuos galima derinti su darbu ir šeimos įsipareigojimais.
Lietuvoje veikia įvairios valstybės ir savivaldybių remiamos programos, skirtos persikvalifikavimui, ypač informacinių technologijų, inžinerijos ir socialinių paslaugų srityse.
Nemažai žmonių pasinaudoja ir savišvietos galimybėmis, pavyzdžiui, mokosi nuotolinėse platformose, o vėliau įgytas žinias patvirtina egzaminais.
Vis daugiau įmonių darbuotojams siūlo vidinius mokymus ir karjeros keitimo programėles organizacijos viduje.
Tai leidžia pereiti į naują funkciją toje pačioje darbovietėje, nepatiriant staigaus pajamų kritimo.
Finansinė ir emocinė rizika
Vienas didžiausių stabdžių svarstant karjeros pokytį vidutiniame amžiuje yra finansinis nesaugumas.
Žmonės jau turi būsto paskolas, vaikų išlaikymo ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų, todėl bijo staigaus pajamų sumažėjimo.
Dėl to dažnai pasirenkamas laipsniškas pokytis.
Nauja sritis pradedama kaip papildoma veikla, tik vėliau tampanti pagrindiniu darbu, kai atsiranda pirmieji stabilūs klientai ar sutartys.
Emociškai šis etapas irgi nelengvas.
Tenka iš naujo būti „pradedančiuoju“, mokytis iš jaunesnių kolegų, priimti klaidas ir pripažinti, kad ankstesni pasiekimai automatiškai negarantuoja autoriteto naujoje srityje.
Šeimos ir aplinkos vaidmuo
Artimųjų palaikymas daro didelę įtaką tam, ar žmogus ryšis karjeros posūkiui.
Jei partneris ar šeima pokytį vertina kaip kvailą riziką, sprendimą atidėliojama, o kartais jis visai atsisakomas.
Kita vertus, daug kas būtent dėl vaikų nusprendžia ieškoti prasmingesnio darbo.
Norisi rodyti pavyzdį, kad verta siekti to, kas išties patinka, net jei tai reiškia išeiti iš komforto zonos.
Kaip pasiruošti pokyčiui?
Specialistai rekomenduoja karjeros keitimą po 40-ties planuoti ne spontaniškai, o kaip kelių metų projektą.
Pirmas žingsnis – objektyviai įvertinti savo finansinę situaciją ir susidaryti atsarginį planą, jei nauja kryptis iškart neatneš laukiamų pajamų.
Toliau verta investuoti į žinias ir realų išbandymą.
Prieš paliekant seną darbą naudinga atlikti trumpą praktiką, savanoriauti ar imtis kelių mažesnių projektų, kad aiškiau suprastum, ar nauja veikla tikrai tinka.
Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir psichologiniu pasirengimu.
Karjeros pokytis vidutiniame amžiuje retai būna tiesi sėkmės istorija – dažniau tai laipsniškas, kartais šiek tiek chaotiškas kelias, reikalaujantis kantrybės ir atviro požiūrio į save.
Nors sprendimas po 40-ties keisti karjerą vis dar kelia daug klausimų ir baimių, šiuolaikinė darbo rinka, mokymosi galimybės ir kintantis požiūris į profesinę sėkmę vis labiau skatina rinktis tokį kelią.
Žmonės, ryžęsi pokyčiui, dažnai pabrėžia, kad didžiausia nauda – ne tik naujas darbas, bet ir atgautas vidinis savarankiškumo ir gyvenimo kontrolės jausmas.
