Naujas tyrimas, atliktas naudojant palydovinius duomenis, atskleidė stulbinantį reiškinį – kai kuriose pasaulio vietose metų laikai nebėra sinchronizuoti, o tai gali turėti netikėtų pasekmių gamtai ir žmonių veiklai.
Apie tai praneša ScienceAlert, remdamasis žurnale Nature publikuotu tyrimu.
Kas yra metų laikų „išsiderinimas“?
Įprastai metų laikai Žemėje keičiasi gana tolygiai – pavasaris, vasara, ruduo ir žiema ateina panašiu metu net gretimose vietovėse. Tačiau mokslininkai pastebėjo, kad šis ritmas kai kuriose vietose sutriko.
Pavyzdžiui, viename mieste pavasaris jau įsibėgėjęs, o vos už kelių dešimčių kilometrų – dar tik prasideda. Tai vadinama sezonine asinchronija.
Mokslininkai analizavo 20 metų palydovinių nuotraukų duomenis, kad sudarytų tikslius augalų augimo ciklų žemėlapius visame pasaulyje. Be įprastų dėsningumų, tokių kaip vėluojanti pavasario pradžia šiauriniuose regionuose ar aukštumose, jie aptiko ir netikėtų anomalijų.
Kur pasireiškia šis reiškinys?
Stipriausia metų laikų „išsiderinimo“ įtaka pastebėta penkiuose klimato regionuose:
- Kalifornijoje,
- Čilėje,
- Pietų Afrikoje,
- Pietų Australijoje,
- Viduržemio jūros regione.
Šiose vietose miškų augimo ciklai vėluoja apie du mėnesius, palyginti su netoliese esančiomis ekosistemomis.
Net kaimyniniai miestai gali patirti ryškius skirtumus – pavyzdžiui, JAV Arizonoje du miestai, esantys vos 160 km vienas nuo kito, turi skirtingą lietaus sezono pradžios laiką.
Pasekmės gamtai
Tokie sutrikimai turi rimtą poveikį ekosistemoms.
Kai augalų augimo sezonai „nesutampa“, sutrikdoma maisto grandinė:
- augalai žydi kitu laiku,
- gyvūnai neranda maisto jiems reikalingu metu,
- keičiasi jų migracijos ir veisimosi ciklai.
Pavyzdžiui, paukščiai gali neturėti pakankamai maisto lizdų kūrimo metu, kas lemia mažesnį jauniklių išgyvenamumą.
Mokslininkai mano, kad ilgainiui tai gali sukelti net naujų rūšių atsiradimą, nes populiacijos, kurios nustoja sinchroniškai daugintis, genetiškai atsiskiria.
Poveikis žmonių veiklai ir ekonomikai
Tai ne tik gamtos, bet ir žmonių problema.
Pavyzdžiui, Kolumbijoje kavos plantacijos, esančios vos už kelių valandų kelio viena nuo kitos, turi visiškai skirtingus kavos nokimo ciklus – tarsi jos būtų skirtinguose žemynuose.
Dėl to sudėtinga planuoti derliaus nuėmimą, o tai veikia tiek produkcijos kokybę, tiek ekonomiką.
Kodėl svarbu suprasti šį reiškinį
Pasak mokslininkų, supratimas, kaip ir kodėl vyksta šie metų laikų sutrikimai, yra gyvybiškai svarbus:
- tai padeda numatyti klimato kaitos poveikį rūšims ir ekosistemoms,
- suteikia vertingų žinių apie evoliucinius procesus,
- leidžia geriau planuoti žemės ūkio strategijas ir pasiruošti būsimiems klimato pokyčiams.
Šis atradimas rodo, kad klimato kaita veikia ne tik temperatūrą ar kritulių kiekį – ji gali pakeisti pačią mūsų planetos gyvenimo ritmą.
