Europos Sąjunga rengiasi esminiam šuoliui skaitmeninėje tapatybėje – į gyventojų telefonus atkeliauja bendra skaitmeninė tapatybės piniginė.
Ji turėtų leisti vienu įrankiu saugiai patvirtinti tapatybę, pasirašyti dokumentus ir dalytis tik tiek duomenų, kiek būtina.
Kas yra skaitmeninė tapatybės piniginė?
Skaitmeninė tapatybės piniginė – tai programėlė telefone ar kompiuteryje, kurioje laikomi patikrinti asmens duomenys ir skaitmeniniai dokumentai.
Ji kuriama pagal naują Europos Sąjungos eIDAS 2.0 reglamentą, kuris turi suvienodinti skaitmeninės tapatybės taisykles visose šalyse narėse.
Skaitmeninėje piniginėje galėtų atsirasti asmens tapatybės dokumento, vairuotojo pažymėjimo, studento pažymėjimo, net kvalifikacijų ar sertifikatų skaitmeniniai atitikmenys.
Europos Komisija siekia, kad tokia piniginė veiktų visoje Sąjungoje, o gyventojams nereikėtų atskirų sistemų kiekvienai valstybei ar paslaugų teikėjui.
Skirtingai nei tradicinės prisijungimo sistemos, skaitmeninė piniginė paremta vadinamąja decentralizuota tapatybe.
Duomenys laikomi vartotojo įrenginyje, o paslaugų teikėjai gauna tik tiek informacijos, kiek būtina konkrečiam veiksmui atlikti.
Kaip tai keis prisijungimus internete?
Šiuo metu skirtingoms paslaugoms dažnai reikia skirtingų prisijungimo priemonių – banko Smart-ID, M. parašo, atskirų slaptažodžių sistemų.
Skaitmeninė tapatybės piniginė turėtų leisti didelę dalį šių priemonių sutelkti vienoje vietoje.
Prisijungiant prie elektroninių valdžios vartų, bankininkystės ar draudimo paslaugų, vartotojui užtektų atverti piniginę ir patvirtinti veiksmą biometriniu būdu – piršto atspaudu ar veido atpažinimu.
Tapatybės patvirtinimas vyktų panašiai kaip dabar patvirtinamas mokėjimas banko programėlėje.
Dar viena svarbi naujovė – galimybė dalytis tik minimalia informacija.
Pavyzdžiui, įrodant amžių alkoholio parduotuvėje ar bilietų sistemoje, būtų galima parodyti tik faktą, kad asmuo yra vyresnis nei 18 metų, bet ne visą gimimo datą ir adresą.
Ką tai reikš Lietuvos gyventojams?
Lietuvoje jau veikia kelios pažangios tapatybės priemonės – elektroninis parašas, Smart-ID, mobilusis parašas.
Naujoji skaitmeninė piniginė greičiausiai ne panaikins jas iš karto, o taps bendru „skėčiu“, kuris leis jas naudoti per vieną sąsają ir visoje Europos Sąjungoje.
Gyventojams tai gali reikšti paprastesnius santykius su užsienio institucijomis ir įmonėmis – nuo studijų užsienyje registravimo iki sveikatos draudimo ar nuotolinio darbo sutvarkymo.
Kelių mygtukų paspaudimu būtų galima persiųsti patvirtintus diplomų ar profesinių licencijų duomenis kitai šaliai, nereikalaujant popierinių kopijų ir notaro patvirtinimo.
Verslui tokia sistema galėtų sumažinti klientų tapatybės patikros kaštus ir pagreitinti nuotolinę registraciją.
Finansų, telekomunikacijų ir energetikos bendrovės galėtų pasiūlyti pilnai nuotolines sutartis, nereikalaujant fizinio atvykimo į saloną.
Saugumas ir privatumas: kur svarbiausi klausimai?
Skaitmeninė tapatybė neišvengiamai kelia klausimų dėl saugumo ir privatumo, ypač kai kalbama apie duomenų telkimą telefone.
eIDAS 2.0 reikalauja, kad valstybių patvirtintos piniginės laikytųsi aukščiausio kibernetinio saugumo lygio ir naudotų stiprią šifravimo technologiją.
Duomenys turėtų būti saugomi taip, kad net praradus telefoną, įsilaužėlis negalėtų jų atverti be papildomų autentifikavimo priemonių.
Be to, kiekvieną kartą dalijantis duomenimis, vartotojas galės aiškiai matyti, kokia informacija prašoma ir kam ji bus perduota.
Europos Sąjungos taisyklės numato ir griežtą paskirstymą, kas ką gali matyti.
Paslaugų teikėjai nematys kitų piniginėje laikomų įrašų ir negalės sekti, kur dar buvo naudojama ta pati tapatybė, o tai turėtų riboti profilavimo riziką.
Kada tai gali pasiekti Lietuvą?
eIDAS 2.0 reglamentas jau priimtas Europos Sąjungoje, o artimiausiais metais valstybės narės turės pristatyti savo skaitmeninės piniginės sprendimus.
Dalis šalių jau testuoja pilotinius projektus, o galutiniai sprendimai turėtų atsirasti etapais, kad būtų galima išbandyti technologiją ir procesus.
Lietuvai reikės suderinti naująją piniginę su jau naudojamomis tapatybės priemonėmis ir nacionalinėmis informacinėmis sistemomis.
Pradžioje tikėtina, kad skaitmeninė piniginė bus siūloma kaip papildoma priemonė šalia esamų, o jos galimybės bus plečiamos palaipsniui.
Vartotojams svarbu žinoti, jog naudojimasis šia pinigine turės būti savanoriškas, o tradiciniai fiziniai dokumentai niekur nedings.
Tačiau ilgainiui, daugėjant skaitmeninių paslaugų ir tarpvalstybinių situacijų, bendros Europos skaitmeninės tapatybės patogumas gali tapti kasdieniu standartu.
