Vis daugiau Lietuvoje vaikų susilaukiančių vyrų nusprendžia bent keliems mėnesiams sustabdyti karjerą ir pasinaudoti tėvystės atostogomis.
Ši tendencija pamažu keičia ne tik šeimų kasdienybę, bet ir darbdavių požiūrį į darbuotojų lojalumą bei lyčių lygybę darbe.
Ką tėvystės atostogos iš tiesų reiškia?
Dažnai tėvystės atostogos suprantamos tik kaip oficialus laikotarpis nuo darbo, tačiau šeimoms jos tampa daug daugiau.
Vyrui tai galimybė nuo pirmų savaičių įsitraukti į kūdikio priežiūrą, o moteriai – reali pagalba ir emocinė parama.
Daugelis tėčių, praleidusių daugiau laiko namuose su naujagimiu, vėliau sako geriau suprantantys, kiek jėgų reikalauja kasdienė priežiūra.
Tai keičia ir poros santykių balansą – buities darbai ir vaikų priežiūra tampa labiau dalijami.
Kodėl vyrai vis dar dvejoja?
Nors įstatymai suteikia gana lanksčias galimybes, dalis vyrų vis dar bijo tėvystės atostogų.
Dažniausios baimės – dėl karjeros sulėtėjimo, pajamų sumažėjimo ir aplinkinių vertinimo.
Ne vienas vyras prisipažįsta nerimaujantis, kaip į tokį sprendimą sureaguos kolegos ir vadovai.
Vis dar gajus požiūris, kad „tikras vyras“ turi pirmiausia rūpintis uždarbiu, o ne keisti sauskelnes.
Kita dilemma – finansinė.
Nors dalį pajamų kompensuoja socialinės išmokos, šeimos neretai skaičiuoja, kuriam iš partnerių „labiau apsimoka“ likti namuose, ir vyro atlyginimas dažnai būna didesnis.
Darbdavių vaidmuo ir tylūs pokyčiai
Darbdavio požiūris gali tapti lemiamu veiksniu, ar vyras ryšis išeiti tėvystės atostogų.
Vis daugiau įmonių viešai deklaruoja palaikymą darbuotojams tėvams, lanksčias darbo sąlygas ir grįžimo iš atostogų planus.
Praktikoje tai reiškia aiškiai aptartą darbuotojo pareigų perdavimą, galimybę palaipsniui grįžti į darbą, darbo laiko lankstumą ir supratimą dėl ligos ar nenumatytų situacijų.
Toks požiūris siunčia žinią, kad tėvystė nėra „asmeninis reikalas“, o svarbi darbuotojo gyvenimo dalis, kurią verta gerbti.
Nepaisant to, dalis vyrų vis dar pasakoja patiriantys subtilų spaudimą nesinaudoti visomis suteiktomis teisėmis.
Įmonėse, kur viršų ima viršvalandžių ir nuolatinio pasiekiamumo kultūra, sprendimas laikinai pasitraukti iš darbo gali atrodyti rizikingas.
Kaip keičiasi šeimų kasdienybė?
Tėčiai, praleidę kelis mėnesius kartu su kūdikiu, dažnai kur kas labiau įsitraukia į vėlesnius ugdymo etapus.
Jie aktyviau dalyvauja darželio ir mokyklos reikalų sprendime, gydytojų vizituose, užklasinėje veikloje.
Tokios patirtys prisideda prie artimesnio emocinio ryšio su vaikais.
Vaikai pripranta, kad abiem tėvams galima patikėti ir džiaugsmus, ir rūpesčius, o buitis nebūtinai „priklauso“ tik mamai.
Moterims tėvystės atostogomis pasinaudojęs partneris atveria daugiau galimybių grįžti į darbą ar mokslus anksčiau.
Šeima gali lanksčiau derinti abiejų karjeras, užuot savaime pasirinkusi modelį, kuriame moteris ilgiausiai lieka namuose.
Ką gali padaryti patys tėčiai?
Vyrams, svarstantiems apie tėvystės atostogas, specialistai dažnai rekomenduoja pirmiausia atvirai pasikalbėti su partneriu ir darbdaviu.
Kuo aiškiau aptarti lūkesčiai, finansai ir planas, tuo mažiau baimių ir nesusipratimų vėliau.
Praverčia ir kitų tėčių patirtis.
Bendraujant su jau atostogomis pasinaudojusiais vyrais, dažnai paaiškėja, kad realūs iššūkiai mažiau dramatiški, nei atrodė iš anksto.
Kalbėti apie tėvystės atostogas viešai – taip pat svarbu.
Kuo daugiau matysime vyrų, kurie atvirai pasakoja apie savo sprendimą ir kasdienybę su kūdikiais, tuo greičiau silps stereotipai.
Visuomenės požiūris po truputį švelnėja
Pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugėja istorijų apie tėčius, kurie bent keliems mėnesiams perima pagrindinį vaiko priežiūros vaidmenį.
Tai keičia ir platesnį visuomenės supratimą apie tėvystę.
Vis dažniau vyras su vežimėliu dienos metu ar tėtis, vienas atvedęs vaiką į polikliniką, nebėra laikomas išimtimi.
Tokie vaizdai tampa kasdienybės dalimi, o ne „išskirtiniu reiškiniu“.
Nors kelias iki situacijos, kai tėvystės atostogos vyrui atrodys tokios pat savaime suprantamos kaip ir moteriai, dar ilgas, kryptis jau aiški.
Sprendimas bent trumpam sustoti ir likti namuose su kūdikiu vis dažniau suvokiamas ne kaip karjeros rizika, o kaip investicija į santykį su vaiku ir šeimos gerovę.
