Vis daugiau miestų gyventojų balkoną ar terasą paverčia mažu daržu, kuriame auga pomidorai, salotos ir prieskoninės žolelės.
Toks sprendimas leidžia ne tik sutaupyti, bet ir kasdien turėti šviežių produktų bei daugiau ryšio su gamta.
Ką galima auginti balkone?
Didelės vietos balkonui nereikia, kad jis taptų derlingas.
Pradedantieji dažniausiai renkasi prieskonines žoleles, salotas ir žemaūgius pomidorus, nes jie nereikalauja sudėtingos priežiūros.
Balkone sėkmingai auga bazilikai, petražolės, krapai, mėtos, čiobreliai.
Jiems pakanka nedidelių vazonų ir saulėtos vietos.
Salotos, rukola ar špinatai auga gana greitai, todėl malonų rezultatą galima pamatyti per kelias savaites.
Tai motyvuoja tęsti ir plėsti savo mažą daržą.
Vieta, šviesa ir vėjas
Prieš pradedant verta įvertinti, kiek saulės gauna balkonas.
Pietų ar pietvakarių pusė labiausiai tinka pomidorams, paprikoms ir agurkams, o šiauriniame balkone geriau seksis žalumynams.
Jei saulės labai daug, karštomis dienomis augalus būtina apsaugoti nuo perkaitimo.
Tai galima padaryti naudojant lengvas užuolaidėles, skėčius ar pastatant vazonus taip, kad jie dalį dienos būtų pavėsyje.
Atviruose aukštuose balkonuose svarbus ir vėjas.
Stiprus vėjas džiovina žemę ir laužo augalų stiebus, todėl vazonus verta statyti arčiau sienos arba naudoti apsaugines sieneles.
Vazonai ir žemė – svarbiausi sprendimai
Balkono daržui tinka beveik bet kokie indai: nuo klasikinių vazonų iki medinių dėžių ar pakabinamų lovelių.
Svarbu, kad apačioje būtų skylutės vandens pertekliui nutekėti ir kad indas būtų pakankamai gilus šaknims.
Pomidorams ir agurkams prireiks didesnių, gilesnių vazonų, o žolelėms užtenka ir mažesnių indų.
Jei norisi sutaupyti vietos, galima rinktis vertikalius stelažus ar pakabinamas lentynėles.
Žemės mišinys taip pat turi didelę reikšmę.
Patogu naudoti specialius daržovių ar pomidorų substratus ir juos maišyti su kompostu, kad žemė būtų derlinga ir puri.
Balkono vazonuose žemė greičiau išdžiūsta ir išsivėdina.
Todėl rekomenduojama kasmet bent dalį jos atnaujinti ir papildyti kompostu ar natūraliomis trąšomis.
Laistymas ir tręšimas be pertekliaus
Balkone augalai priklausomi tik nuo jūsų laistymo, nes lietus juos pasiekia retai arba netolygiai.
Karštuoju metų laiku dažnai prireikia laistyti kasdien, ypač ryte arba vakare.
Vanduo neturėtų stovėti lėkštelėse, nes tai skatina šaknų puvimą.
Geriau laistyti mažiau, bet dažniau, stebint, ar viršutinis žemės sluoksnis nėra visiškai išdžiūvęs.
Tręšimui pakanka paprastų, skystų ekologiškų trąšų daržovėms.
Jas patogu pilti į laistymo vandenį, laikantis ant pakuotės nurodytų normų ir neperdozuojant.
Kaip pradėti, jei neturi patirties?
Jei dar niekada nieko neauginote, verta pradėti nuo daigų, o ne nuo sėklų.
Pavasarį jų lengva rasti beveik visose sodininkystės parduotuvėse ar turguose.
Nusipirkus kelis bazilikų, pomidorų, salotų ar braškių daigus, galima greitai pajusti, kaip balkonas atgyja.
Vėliau, įgijus daugiau pasitikėjimo, galima bandyti sėti ir sėklas, rinktis įvairesnes veisles.
Patogu vesti nedidelį užrašų sąsiuvinį ar skaitmeninį žurnalą.
Jame galima pasižymėti, kas pasiseka, kas nuvysta, kada sėjote ar persodinote konkrečius augalus.
Nauda kasdieniam gyvenimui
Mažas miesto daržas balkone keičia kasdienius įpročius.
Daugelis žmonių pastebi, kad pradeda dažniau gaminti namuose, valgyti daugiau daržovių ir prieskoninių žolelių.
Toks užsiėmimas padeda mažinti stresą ir atitraukia nuo ekranų.
Keliolika minučių per dieną skiriant laistymui, genėjimui ir stebėjimui, balkonas tampa savotiška ramybės zona.
Be to, dalis prieskonių ar daržovių iš savo balkono leidžia šiek tiek sumažinti išlaidas maistui.
Nors tai nebus pilnas apsirūpinimas, jausmas, kad ant stalo atsiduria pačių užaugintas maistas, suteikia pasitenkinimo.
Pradėti galima bet kuriuo metu, kai tik atsiranda noro ir keli laisvi vazonai.
Net keli žali augalai balkone pastebimai pakeičia erdvę ir kasdienę nuotaiką.
