Lašelinis laistymas vis dažniau atsiranda ir nedideliuose, kelis arus užimančiuose daržuose.
Tokiai sistemai nereikia didelių investicijų – svarbiausia suprasti pagrindinius principus ir pasirinkti paprastus, lengvai prižiūrimus sprendimus.
Kam apskritai reikalingas lašelinis laistymas?
Lašelinis laistymas vandenį tiekia tiesiai šaknims, o ne visam žemės paviršiui.
Taip sumažinamos vandens sąnaudos ir laistymo laikas, o augalai gauna jiems tinkamą drėgmės kiekį.
Be to, sudrėkinama ne lapija, o dirva, todėl mažėja grybinėmis ligomis sergančių augalų rizika.
Lašelinės žarnos leidžia palaikyti tolygesnę dirvos drėgmę ir sumažina karščio šoką jautresniems augalams.
Toks būdas ypač naudingas pomidorams, agurkams, paprikoms, braškėms ir kitiems ilgesnį laiką vienoje vietoje augantiems augalams.
Truputį kantrybės reikalaujantis įrengimas vėliau atperka laiką, kurį kasdien sugaištume su laistytuvu ar žarna.
Kaip suplanuoti sistemą mažam daržui
Pirmas žingsnis – aiškiai nusibraižyti daržo planą, bent apytiksliai pažymint lysvių ilgį ir plotį.
Taip matysite, kiek metrų lašelinės žarnos reikės ir kur bus patogiausia prijungti ją prie vandens šaltinio.
Mažam daržui dažniausiai užtenka vieno pagrindinio žarnos „stovo“, nuo kurio atsišakoja kelios linijos į lysves.
Kiekviena linija turėtų laistyti tik panašius augalus, kurių poreikis vandeniui yra artimas.
Jeigu vienoje lysvėje auga ir labai reiklios drėgmei, ir sausrą pakeliančios kultūros, verta jas atskirti.
Taip išvengsite situacijos, kai vieniems augalams per drėgna, o kitiems vis dar trūksta vandens.
Kokias medžiagas rinktis?
Mažame darže praktiškiausios yra dvi rūšys: lašelinės juostos ir lašelinės žarnos.
Juostos dažniausiai pigesnės ir gerai tinka vienmečiams augalams, pavyzdžiui, daržovėms eilėmis.
Lašelinės žarnos paprastai tvirtesnės, storesnės, dažnai su įlietiniais lašintuvais kas 20–30 centimetrų.
Jos patogios daugiametėms kultūroms, braškynui ar šiltnamiui, nes tarnaus kelis sezonus.
Prie pagrindinės laistymo žarnos verta sumontuoti filtrą ir slėgio reguliatorių.
Taip sumažinsite užsikimšimo riziką ir apsaugosite sistemą, ypač jei naudojate šulinio ar lietaus vandenį.
Prijungimas prie vandens šaltinio
Patogiausia lašelinius vamzdelius jungti prie sodo žarnos, kuri atsukama nuo lauko čiaupo ar vandentiekio.
Tam skirti specialūs jungtukai, leidžiantys greitai nuimti sistemą žiemai ar remontui.
Jei turite lietaus vandens talpą, lašinimui reikės bent minimalaus slėgio.
Todėl baką verta pastatyti aukščiau žemės, o esant reikalui – rinktis nedidelį siurblį su automatiniu įjungimu.
Svarbu, kad slėgis nebūtų per didelis, kitaip lašelinės juostos gali plyšti.
Jei gamintojas pateikia rekomenduojamą slėgį, verta jo laikytis ir, esant poreikiui, naudoti papildomą reduktorių.
Įrengimas lysvėse ir mulčiavimas
Lašelines žarnas patogu kloti tiesiai ant paruoštos dirvos, kol dar nepasodinti augalai.
Vėliau jos lengvai uždengiamos mulčiu – šiaudais, žole, medžio žieve ar specialia agroplėvele.
Mulčias sumažina drėgmės išgaravimą, apsaugo žarnas nuo saulės ir mechaninių pažeidimų.
Be to, mažėja piktžolių, todėl nereikia taip dažnai ravėti ir kapstyti žemės tarp augalų.
Vienai siaurai 5 metrų ilgio lysvei dažniausiai pakanka vienos lašelinės linijos per vidurį.
Jei augalai sodinami dviem eilėmis, galima kloti dvi linijas, paliekant nuo krašto nedidelį atstumą.
Priežiūra per sezoną ir sezonui pasibaigus
Eksploatacijos metu svarbiausia stebėti, ar visose vietose vanduo teka vienodai.
Jeigu kuri nors atkarpa akivaizdžiai sausesnė, patikrinkite, ar neužsispaudė ar neįplyšo žarna.
Periodiškai naudinga praplauti sistemą, nuimant galinius „kamščius“ ir leidžiant vandeniui išstumti nuosėdas.
Jei vanduo labai kalkėtas, filtrą teks plauti dažniau, kad neužsikimštų lašintuvai.
Pasibaigus sezonui, lašelines žarnas geriau išardyti, ištuštinti nuo vandens ir laikyti sausoje vietoje.
Taip prailginsite jų tarnavimo laiką ir išvengsite šalčio pažeidimų, jei sistemoje liktų vandens.
Net ir paprasčiausia, iš kelių linijų sudaryta lašelinė sistema mažame darže gali sutaupyti daug laiko ir vandens.
O svarbiausia – augalai auga stabilesnėmis sąlygomis ir lengviau atlaiko karštas vasaros dienas.
