Visoje Lietuvoje aukštosios mokyklos fiksuoja tylų, bet aiškų pokytį – auditorijose daugėja studentų, kurie į studijas grįžta sulaukę 50 metų ir daugiau.
Dalis jų keičia profesiją, kiti siekia įtvirtinti jau turimas kompetencijas, tačiau beveik visi akcentuoja tą patį motyvą – norą neprarasti ryšio su sparčiai besikeičiančia darbo rinka.
Kas skatina vėlyvas studijas?
Vyresnio amžiaus studentai dažniausiai mini tris pagrindines priežastis – profesijos pokytį, poreikį atnaujinti žinias ir asmeninį smalsumą.
Prie to prisideda ir darbo rinkos tendencijos, kai vis daugiau profesijų reikalauja skaitmeninių, projektų valdymo ar duomenų analizės įgūdžių.
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje darbdaviai vis mažiau remiasi vien stažo kriterijumi.
Renkantis darbuotojus svarbesniu tampa konkretus žinių rinkinys, gebėjimas dirbti su naujomis technologijomis ir nuolatinio mokymosi įpročiai.
Dėl to dalis žmonių, ilgus metus dirbusių vienoje srityje, jaučia spaudimą neatsilikti nuo jaunesnių kolegų.
Studijos jiems tampa būdu struktūruotai atsinaujinti – gauti sisteminių žinių, o ne tik pavienių kursų sertifikatus.
Patrauklesni formatai ir lankstumas
Aukštosios mokyklos per pastarąjį dešimtmetį gerokai pakeitė studijų organizavimą, ir tai ypač jaučia vyresni studentai.
Plinta nuotolinės, mišrios, vakarinės studijos, trumpesnės programos, moduliai, kuriuos galima rinktis pagal konkrečius poreikius.
Daugeliui 50 metų ir vyresnių žmonių tai leidžia derinti mokslus su darbu ir šeimos įsipareigojimais.
Jiems nebūtina mesti darbo ar iš esmės keisti dienotvarkės – pakanka kelių vakarų per savaitę ar kelių intensyvių savaitgalių per mėnesį.
Lankstumas atsispindi ir vertinimo sistemose.
Dėstytojai dažniau skatina remtis realiais darbo pavyzdžiais, leisti studentams analizuoti savo patirtį ir taip integruoti naujas žinias į kasdienį darbą.
Kokias specialybes renkasi vyresni?
Vyresnio amžiaus studentai dažniausiai krypsta į kelias kryptis – vadybą, socialinius mokslus, informacines technologijas ir sveikatos priežiūros administravimą.
Tai sritys, kuriose darbdaviai vertina gyvenimišką patirtį ir komunikacinius įgūdžius, o amžius dažnai tampa privalumu.
Populiarėja ir trumpesnės, specializuotos programos, susijusios su projektų valdymu, personalo vadyba, duomenų analize ar skaitmenine rinkodara.
Tokios studijos leidžia gana greitai pasiekti apčiuopiamą rezultatą – gauti naujas pareigas ar persikvalifikuoti.
Savo nišą atranda ir kūrybinės kryptys – dizainas, fotografija, kūrybinis rašymas.
Jas renkasi žmonės, kurie jau pasiekė finansinį stabilumą ir drįsta leisti sau daugiau eksperimentuoti, o daliai tai tampa pagrindine veikla.
Psichologiniai barjerai ir kaip juos įveikti
Nors statistika rodo augantį vyresnių studentų skaičių, psichologiniai barjerai išlieka viena didžiausių kliūčių.
Dalis žmonių nerimauja, kaip jausis tarp daug jaunesnių bendramokslių, bijo nepajėgti susidoroti su technologijomis ar egzaminais.
Psichologai pažymi, kad tokie nuogąstavimai natūralūs, tačiau praktika dažnai būna visai kitokia.
Vyresni studentai į auditoriją atsineša discipliną, aiškų tikslą ir gebėjimą kritiškai vertinti informaciją, o tai padeda jiems sėkmingai studijuoti.
Dalis aukštųjų mokyklų jau siūlo specialias įvadines sesijas – ten aiškinama, kaip naudotis virtualiomis mokymosi aplinkomis, dalijamasi laiko planavimo patarimais.
Tai mažina stresą ir palengvina startą tiems, kurie į mokslus grįžta po kelių dešimtmečių.
Nauda karjerai ir kasdieniam gyvenimui
Darbo rinkoje vyresni absolventai dažnai vertinami kaip atsakingi ir motyvuoti darbuotojai.
Darbdaviams svarbu, kad žmogus nebijotų mokytis ir keistis, o studijos po 50 metų tam tampa aiškiu įrodymu.
Net jei po studijų žmogus nekeičia darbo, naujos žinios sustiprina jo pozicijas organizacijoje.
Atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi, lengviau vesti susitikimus, dalyvauti projektuose, tartis dėl atlygio ar pareigų.
Svarbi ir asmeninė nauda – daugelis vyresnių studentų mini išaugusį pasitikėjimą savimi, platesnį socialinį ratą ir naują kasdienės rutinos prasmę.
Studijos suteikia struktūrą, kuria dalijamasi su bendramoksliais, ir padeda išvengti jausmo, kad gyvenime viskas jau įvyko.
Kaip pasirengti sprendimui grįžti į studijas?
Specialistai rekomenduoja pirmiausia aiškiai įsivardyti tikslą – ar siekiama karjeros pokyčio, paaukštinimo, ar labiau svarbus asmeninis tobulėjimas.
Nuo to priklausys, ar rinktis pilną studijų programą, ar trumpesnius modulius bei kursus.
Vertėtų įvertinti savo dienotvarkę, šeimos ir finansines aplinkybes.
Vyresni studentai dažnai sako, kad sprendimas tampa lengvesnis, kai jis aptariamas su artimiausiais žmonėmis ir darbdaviu – taip iš anksto suderinamos lūkesčių ribos.
Galiausiai svarbu nepamiršti, kad mokymosi amžiaus riba faktiškai neegzistuoja.
Technologijos, darbo rinka ir visuomenės požiūris pamažu keičiasi, o studijos po 50 metų Lietuvoje jau tampa ne išimtimi, o vis dažnesne pasirinkimo galimybe.