Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių ryžtasi kardinaliai pakeisti karjerą po 40 metų, nors dar visai neseniai tai atrodė rizikingas žingsnis.
Šią bangą stiprina nuotolinio darbo plėtra, skaitmenizacija ir augantis noras dirbti prasmingą, o ne tik stabilų darbą.
Vidurio amžiaus lūžis – ne krizė
Psichologai pastebi, kad maždaug tarp 38 ir 50 metų daug žmonių pirmą kartą rimtai atsigręžia į savo pasirinkimus.
Iki tol dažnai buvo svarbiausia uždirbti, išmokėti paskolas ir užtikrinti saugumą šeimai, o ne vidinis pasitenkinimas.
Vaikams paaugus ir finansinei situacijai stabilizavusis, atsiranda erdvės klausimui, ar dabartinis darbas atitinka žmogaus vertybes.
Dalis suvokia, kad į profesiją įžengė visai kitokiomis sąlygomis nei dabar ir jaučiasi tarsi įstrigę svetimame vaidmenyje.
Kas skatina mesti „saugų“ darbą?
Vienas ryškiausių paskatų – ilgametis perdegimas ir lėtinis nuovargis.
Žmonės, dešimtmečius dirbę intensyviuose sektoriuose, ima jausti, kad sveikatos kaina tampa per didelė net ir geram atlyginimui.
Kita priežastis – vertybių kaita.
Po 40 metų daug kam svarbesni tampa santykiai, sveikata, laikas sau ir prasminga veikla, o ne tik karjeros laiptai ir prestižas.
Trečias veiksnys – pasikeitusi darbo rinka.
Nuotolinės ir dalinio etato galimybės leidžia išbandyti naują sritį neatsisakant pajamų iš pagrindinio darbo, todėl rizika subjektyviai sumažėja.
Kaip atrodo praktinė karjeros permaina
Praktikoje pokytis dažnai prasideda ne nuo dramatiško pareiškimo išeiti iš darbo, o nuo smulkių eksperimentų.
Žmonės ima lankyti vakarinius kursus, savanoriauti, imasi smulkaus individualios veiklos bandymo šalia pagrindinio darbo.
Taip tikrinama, ar nauja sritis išties patinka, o ne tik atrodo patraukli iš tolo.
Tuo pačiu pamažu kuriamas tinklas naujoje industrijoje ir formuojamas pirmasis portfolio.
Dalis pasirenka grįžti į mokslus ir per dvejus ar trejus metus įgyti naują kvalifikaciją.
Kiti jungia dvi patirtis ir kuria nišinius verslus, kuriuose panaudoja ir senus įgūdžius, ir naują pomėgį.
Didžiausios baimės ir kaip jas valdyti
Dažniausios abejonės sukasi apie finansinį saugumą ir amžių.
Žmonės nerimauja, ar darbdaviai priims vyresnį specialistą, ar pavyks išlaikyti įsipareigojimus bankui ir šeimai pokyčio laikotarpiu.
Finansų konsultantai pataria pokyčiui ruoštis iš anksto ir sukaupti bent kelių mėnesių išlaidų rezervą.
Toks apsauginis tinklas leidžia drąsiau priimti sprendimus ir nepriimti pirmo pasitaikiusio, netinkamo pasiūlymo.
Amžiaus faktorius neretai pasirodo esantis mažesnė kliūtis, nei įsivaizduojama.
Daugelis darbdavių vertina vyresnių darbuotojų atsakomybę, gebėjimą dirbti komandoje ir išvengtą jaunatviško maksimalizmo.
Įgūdžiai, kurie persikelia į bet kurią sritį
Vienas iš didžiausių mitų – kad keičiant sritį viską reikia pradėti visiškai nuo nulio.
Iš tiesų daugelis įgūdžių yra perkeliamieji: komunikacija, derybos, projektų valdymas, konfliktų sprendimas.
Žmonės, ilgus metus dirbę administracinį, vadybinį ar klientų aptarnavimo darbą, dažnai nustemba, kiek daug šių kompetencijų prireikia ir kūrybinėse, ir socialinėse, ir savanorystės srityse.
Net techninės profesijos darbuotojai dažnai turi stiprius problemų sprendimo ir disciplinos įpročius, vertingus bet kurioje veikloje.
Papildomai vertinama gyvenimiška patirtis.
Vidutinio amžiaus žmonės dažnai geriau supranta skirtingas socialines grupes, turi išlavintą kantrybę ir kritinį mąstymą, kas ypač svarbu dirbant su klientais ar komandomis.
Kada pokyčiui geriausias metas?
Nėra vienos idealios datos ar amžiaus, tačiau specialistai atkreipia dėmesį į kelis signalus.
Jei apie karjeros keitimą galvojama nuolat bent metus ir ši mintis neleidžia atsipalaiduoti net per atostogas, tai ženklas, kad pokyčiui jau subrendo vidus.
Kitas signalas – kai net ir gerėjant darbo sąlygoms ar atlyginimui, nebesijaučiama motyvacijos ir smalsumo.
Jei neuždega nei nauji projektai, nei pareigų paaukštinimas, tikėtina, kad problema slypi ne darbe, o pasirinktoje srityje.
Psichologai ragina pokyčio nesieti tik su drastiškais sprendimais.
Net mažas žingsnis – naujas kursas, pokalbis su jau sritį pakeitusiu žmogumi ar bandomas šalutinis projektas – gali tapti pradžia, leidžiančia patikrinti, ko iš tiesų norisi.
Tokios istorijos rodo, kad karjeros kelias nebėra vienkartinis pasirinkimas iš karto po mokyklos.
Vis daugiau lietuvių po 40 metų sau leidžia ne tik užduoti klausimą, ar eina tinkamu keliu, bet ir drąsiai pasukti nauja kryptimi.
