Vis daugiau 35–45 metų lietuvių renkasi radikaliai keisti karjerą, nors turi stabilų darbą, patirtį ir pajamas.
Psichologai ir karjeros konsultantai pastebi, kad vidurio amžiaus karjeros posūkiai tampa nebe išimtimi, o vis dažnesne gyvenimo strategija.
Vidurio amžiaus lūžis – ne krizė, o peržiūra
Psichologai pabrėžia, kad vadinamoji vidurio amžiaus krizė šiandien vis dažniau atrodo kaip planuota gyvenimo peržiūra.
Žmonės, pasiekę tam tikrą profesinių ir asmeninių tikslų lygį, ima klausti, ar jų kasdienybė iš tiesų atitinka vidines vertybes.
Jei 20–30 metų dažniau siekiama pripažinimo, karjeros laiptelių ir finansinio saugumo, po 35 metų daugeliui svarbesnis tampa prasmės ir laisvės klausimas.
Dėl to net ir gerai apmokamas, bet emociškai alinančias pareigas turintis žmogus pradeda ieškoti kitokios veiklos.
Perdegimas ir tylus nepasitenkinimas
Vienas dažniausių karjeros keitimo motyvų – perdegimas.
Ypač tai jaučiama srityse, kur daug streso, atsakomybės, nuolatinio skubėjimo ir mažai aiškios ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
Vis daugiau specialistų, ypač didmiesčiuose, pasakoja, kad nuovargis tampa ne laikinu epizodu, o nuolatine būsena.
Žmonės pradeda jausti, kad nebeturi energijos net po atostogų, dažnėja sveikatos nusiskundimai, prastėja miegas, didėja nerimas.
Prie to prisideda ir tylus nepasitenkinimas, kai darbas tarsi „normalus“, bet nebedžiugina.
Toks ilgalaikis vidinis konfliktas dažnai tampa postūmiu ryžtis pokyčiams, net jei jie susiję su rizika ir laikinu finansiniu netikrumu.
Naujas požiūris į mokymąsi ir profesiją
Dar prieš porą dešimtmečių įprasta buvo manyti, kad profesija pasirenkama vieną kartą – baigus mokyklą ar universitetą.
Dabar toks požiūris pamažu traukiasi, o visą gyvenimą trunkantis mokymasis tampa kasdienybe.
Suaugusieji vis dažniau leidžiasi į naujas studijas, perkvalifikavimo programas, internetinius kursus ar trumpesnius intensyvius mokymus.
Technologijų raida ir nuotolinės mokymosi galimybės leidžia derinti darbą, šeimą ir naujų įgūdžių įgijimą, todėl pokytis nebeatrodo toks bauginantis.
Be to, patirtis vienoje srityje dažnai praverčia kitoje.
Pavyzdžiui, buvęs projektų vadovas, perėjęs į konsultavimą ar edukaciją, atsineša organizavimo, komunikacijos ir atsakomybės įgūdžius.
Ekonominis saugumas ir santaupos – svarbi sąlyga
Nors romantizuotos istorijos apie staigų posūkį ir sėkmę vilioja, dauguma žmonių pokyčiams ruošiasi ilgai ir pragmatiškai.
Dažnai pirmiausia formuojamas finansinis rezervas, mažinami įsipareigojimai, planuojamos išlaidos.
Specialistai pabrėžia, kad saugumo jausmas yra vienas pagrindinių veiksnių, leidžiančių ryžtis bandyti naują kelią.
Be to, vis dažniau karjeros pokytis būna laipsniškas – nauja veikla pradedama kaip papildoma, o tik vėliau ji tampa pagrindine.
Kai kurie keturiasdešimtmečiai pasirenka dalinį etatą ar laikinai sumažina darbo krūvį, kad galėtų išbandyti kitą sritį nerizikuodami prarasti visų pajamų.
Tokios pereinamosios fazės padeda objektyviau įvertinti, ar naujas kelias tikrai tinka.
Vertybių kaita ir ramesnio gyvenimo paieškos
Dar vienas ryškus pokytis – vertybių perorientavimas iš karjeros bet kokia kaina į gyvenimo kokybę.
Dalis žmonių sąmoningai atsisako didmiesčio tempo, renkasi gyventi mažesniame mieste ar arčiau gamtos ir dirbti nuotoliu ar savarankiškai.
Tokiame pasirinkime svarbi tampa ne tik alga, bet ir tai, kiek laiko lieka šeimai, pomėgiams, sveikatai.
Kai kurie renkasi mažiau prestižinį, bet ramesnį darbą, kuris leidžia labiau kontroliuoti savo dienotvarkę.
Pastebima ir tai, kad vis daugiau žmonių nori, jog jų darbas prisidėtų prie jiems svarbių idėjų.
Dėl to pasirenkamos veiklos, susijusios su švietimu, socialiniais projektais, tvarumu, bendruomenine veikla ar smulkiu verslu.
Kaip pasiruošti karjeros posūkiui?
Ekspertai ragina karjeros keitimą vertinti ne kaip spontanišką šuolį, o kaip gerai apgalvotą procesą.
Pirmas žingsnis dažnai yra aiškus savo motyvų ir lūkesčių įvardijimas – ko iš tiesų trūksta dabartiniame darbe ir ko norisi ateityje.
Prieš priimant sprendimą patariama pasikalbėti su jau tą sritį išbandžiusiais žmonėmis, įsivertinti realias pajamas, galimus sunkumus ir reikalingas investicijas į mokymąsi.
Naudinga pasidaryti finansinį planą bent keliems metams į priekį, numatyti rezervą ir alternatyvius scenarijus.
Vis daugiau keturiasdešimtmečių renkasi ir karjeros konsultacijas.
Toks dialogas padeda blaiviai įvertinti turimus įgūdžius, įvardyti stipriąsias puses ir pamatyti, kad pokytis gali būti ne griovimas, o natūrali profesinio kelio tąsa.