Vis daugiau lietuvių, perkopusių 40 metų ribą, ryžtasi kardinaliai keisti profesiją ir grįžti mokytis iš naujo.
Šį sprendimą dažniausiai lemia perdegimas, pasikeitę šeimos poreikiai ir noras dirbti prasmingesnį arba lankstesnį darbą.
Kas skatina karjeros posūkį?
Žmonės, sulaukę 40–50 metų, dažnai jaučiasi pasiekę profesinį „lubas“ – pareigos stabilios, tačiau motyvacijos ir vidinio augimo trūksta.
Prie to prisideda ir perdegimas, ypač tarp biuro darbuotojų, mokytojų, medikų ir vadybininkų.
Per pandemiją išpopuliarėjęs nuotolinis darbas parodė, kad įmanoma dirbti kitaip – lanksčiau ir iš bet kur.
Dalis žmonių suprato, kad senasis ritmas su nuolatinėmis viršvalandžiais ir kelionėmis į biurą jiems tiesiog netinka.
Keisti karjerą skatina ir šeimos situacija.
Paaugę vaikai, stabilūs finansai bei išmokėtos paskolos suteikia daugiau saugumo eksperimentuoti su nauja sritimi.
Dažniausi nauji pasirinkimai
Populiariausios kryptys tarp 40+ amžiaus žmonių – IT, skaitmeninė rinkodara, projektų valdymas, slauga ir socialinis darbas.
Šios sritys vilioja paklausa, galimybe dirbti nuotoliniu būdu ir aiškesnėmis atlygio perspektyvomis.
Tarp vidutinio amžiaus žmonių daugėja ir smulkaus verslo kūrėjų.
Dažniausiai pasirenkami maži paslaugų verslai: konsultacijos, amatai, maisto gamyba, grožio paslaugos, sporto ir sveikatingumo veiklos.
Ryškiai matoma ir tendencija grįžti prie „žemiškesnių“ profesijų.
Po ilgų metų biuruose kai kurie renkasi fizinį darbą – staliaus, floristės, ūkininko, konditerės.
Didžiausi iššūkiai po 40-ies
Vienas pagrindinių iššūkių – finansinis saugumas pereinamuoju laikotarpiu.
Persikvalifikavimas dažnai reiškia, kad kurį laiką pajamos bus mažesnės arba jų išvis nebus.
Dalis žmonių tikisi, kad trumpas mokymų kursas iškart atvers duris į gerai apmokamą darbą.
Tačiau realybėje naujoje srityje prireikia bent kelių metų, kol pasiekiamas ankstesnis atlygio lygis.
Svarbus ir psichologinis barjeras – baimė atrodyti per seniems naujam startui.
Vis dėlto praktika rodo, kad darbdaviams vis svarbesnė tampa patirtis, atsakomybė ir bendrieji gebėjimai, o ne vien amžius.
Dar viena kliūtis – jau susiformavę įpročiai ir mokymosi stilius.
Po 20 metų darbo vienoje srityje tenka vėl išmokti būti „naujoku“, priimti kritiką ir klaidas.
Kaip pasiruošti karjeros keitimui?
Pirmas žingsnis – blaiviai įsivertinti, kodėl norisi pokyčio.
Jei pagrindinė problema – tik darbdavys ar konkreti komanda, galbūt pakaktų darbo vietos, o ne visos profesijos keitimo.
Pasirengimas turėtų prasidėti nuo finansų plano bent 6–12 mėnesių laikotarpiui.
Praverčia finansinė pagalvė, galimybė laikinai padidinti partnerio pajamas ar susitarti dėl dalinio etato šiuo laikotarpiu.
Karjeros konsultacijos ir profesiniai testai padeda objektyviau įvertinti savo stiprybes.
Dažnai jie atskleidžia, kad naujoje srityje panaudojami jau turimi įgūdžiai – derybų, rašymo, analitiniai ar lyderystės.
Verta pradėti nuo mažų žingsnių: vakarinių ar nuotolinių kursų, savanorystės, trumpų projektų.
Taip išbandoma, ar nauja sritis iš tiesų tinka, dar neatsisakant dabartinio darbo.
Ką svarbu žinoti apie mokslus?
Vidutinio amžiaus žmonės vis drąsiau grįžta į universitetus, kolegijas ir profesines mokyklas.
Daugelis šių institucijų siūlo modulius po darbo valandų ir nuotolines programas, pritaikytas dirbantiems.
Ne mažiau populiarūs ir intensyvūs kursai, trunkantys kelis mėnesius.
Tačiau renkantis verta atidžiai įvertinti programos turinį, kontaktinių valandų kiekį ir praktikos galimybes.
Darbdaviai dažniausiai vertina ne patį diplomo pavadinimą, o tai, ką žmogus realiai moka.
Todėl svarbu rinktis mokymus, kuriuose atliekamos praktinės užduotys, kuriamas darbų portfolio, suteikiama mentorių pagalba.
Kaip išnaudoti turimą patirtį?
Karjeros keitimas nereiškia, kad visi ankstesni metai nubraukiami.
Atvirkščiai – brandi patirtis tampa didžiausiu privalumu, jei mokama ją parodyti.
Pavyzdžiui, žmogus, dirbęs pardavimuose, į IT gali atsinešti puikius ryšio su klientais ir derybų įgūdžius.
Buvusi buhalterė rinkodaroje gali išsiskirti analitiniu mąstymu ir gebėjimu valdyti biudžetus.
Rašant gyvenimo aprašymą ar motyvacinį laišką, verta akcentuoti perkeliamus gebėjimus.
Darbdaviui svarbu suprasti, kaip naujokas prisidės prie komandos jau nuo pirmų mėnesių, o ne tik kokius kursus jis baigė.
Karjeros keitimas po 40-ies – nebe išskirtinis reiškinys, o vis dažnesnė gyvenimo strategija.
Su atsakingu pasiruošimu tai gali tapti galimybe dirbti prasmingesnį darbą ir geriau derinti profesinį bei asmeninį gyvenimą.
