Vis daugiau lietuvių, perkopusių 40 metų ribą, ryžtasi kardinaliai keisti profesinį kelią ir pradėti naują karjerą nuo nulio.
Tai nebėra išimtis ar gyvenimo krizė – dažnai tai sąmoningas sprendimas siekti prasmingesnio, sveikesnio ir lankstesnio darbo.
Kas skatina karjeros posūkį viduryje gyvenimo
Ketvirto ir penkto dešimtmečio sandūroje daugelis žmonių aiškiau pamato, ko iš tiesų nori iš darbo ir kas jiems kelia įtampą.
Dalis supranta, kad ilgus metus rinkosi saugius, bet emociškai varginančius darbus ir nebenori likusią karjeros dalį gyventi „autopilotu“.
Prie sprendimo keisti profesiją prisideda ir sparčiai kintanti darbo rinka.
Tradicinės specialybės robotizuojamos, o auga profesijos, susijusios su skaitmeninėmis technologijomis, duomenimis ir dirbtiniu intelektu.
Svarbus veiksnys – ir asmeninės aplinkybės.
Vaikai užauga, finansinė padėtis kiek stabilizuojasi, todėl atsiranda daugiau erdvės galvoti ne tik apie pragyvenimą, bet ir apie savirealizaciją.
Didžiausios baimės: nuo amžiaus iki pinigų
Dažniausia kliūtis – amžiaus baimė ir įsitikinimas, kad po 40-ies „per vėlu“ mokytis ir keisti kryptį.
Tačiau praktika rodo, kad brandus amžius dažnai tampa privalumu: sukaupta patirtis, disciplina ir gebėjimas dirbti su žmonėmis yra labai vertinami.
Kita svarbi baimė – finansinis saugumas.
Nusprendus persikvalifikuoti, bent trumpam gali tekti susitaikyti su mažesnėmis pajamomis ar papildomomis investicijomis į mokslus.
Žmones stabdo ir abejonės savo gebėjimais.
Ypač jei nauja sritis susijusi su technologijomis, programavimu ar duomenų analize, o iki tol darbas buvo labiau tradicinis, pavyzdžiui, administracinis.
Dalis bijo ir aplinkinių vertinimo.
Šeimos nariai ar kolegos ne visada palaiko rizikingus pokyčius, primena apie stabilų atlyginimą ir sukauptą stažą.
Kaip iš tikrųjų žiūri darbdaviai
Nors visuomenėje dar gyvas mitas, kad darbdaviai ieško tik jaunų specialistų, realybė dažnai yra kitokia.
Įmonėms svarbu rasti motyvuotą, atsakingą ir greitai besimokantį darbuotoją, o ne žmogų su „tinkamu“ gimimo metu.
Darbdaviai dažnai vertina persikvalifikavusius žmones dėl jų brandos ir aiškaus tikslo.
Toks darbuotojas paprastai ateina į naują sritį gerai suprasdamas, ko siekia, ir mažiau linkęs dažnai keisti darbo vietas.
Brandūs darbuotojai atsineša ir tarpdisciplininių įgūdžių.
Ankstesnė patirtis pardavimuose, vadyboje, žmogiškųjų išteklių ar klientų aptarnavimo srityse tampa dideliu pliusu ir naujame amplua.
Kur dažniausiai persikvalifikuoja lietuviai po 40-ies
Populiariausios kryptys – skaitmeninės profesijos, kurias galima išmokti per kelerius metus ar net greičiau.
Žmonės dažnai renkasi testavimo, projektų valdymo, skaitmeninės rinkodaros, duomenų analitikos ar dizaino sritis.
Dalis atranda galimybę kurti savo verslą ar dirbti savarankiškai.
Neretai pasirenkamos veiklos, susijusios su konsultavimu, edukacija, sveikatingumu, kūrybinėmis paslaugomis ar amatu.
Vis daugiau vidutinio amžiaus žmonių domisi ir dirbtinio intelekto panaudojimu kasdieniame darbe.
Nebūtina tapti DI kūrėju – užtenka išmokti naudoti šiuos įrankius, kad darbas taptų efektyvesnis ir patrauklesnis darbdaviui.
Pirmi žingsniai svarstant karjeros keitimą
Prieš priimant sprendimą verta sąžiningai įvertinti savo stiprybes, pomėgius ir tai, kas gyvenime iš tikrųjų teikia energijos.
Padeda pokalbiai su žmonėmis, jau dirbančiais dominančioje srityje, ir atviras grįžtamasis ryšys.
Svarbu realistiškai suplanuoti finansus bent metams į priekį.
Naudinga susikurti „saugumo pagalvę“, kuri leistų ramiau mokytis ir bandyti naujas veiklas, nepatiriant nuolatinio streso dėl sąskaitų.
Daugelis vidutinio amžiaus žmonių pradžioje renkasi vakarinius ar nuotolinius kursus, kad galėtų derinti mokslus su esamu darbu.
Taip naują sritį galima išbandyti be staigaus šuolio ir suvokti, ar ji tikrai tinka.
Psichologiškai naudinga pokyčius planuoti etapais.
Vietoje vieno drastiško sprendimo per dieną galima žingsnis po žingsnio mažinti senos veiklos apimtis ir plėsti naują.
Ką duoda karjeros pokytis brandžiame amžiuje
Žmonės, kurie sėkmingai pakeitė karjerą po 40-ies, dažnai mini naują savivertės jausmą.
Svarbus tampa ne tik atlyginimas, bet ir suvokimas, kad išdrįso priimti sudėtingą sprendimą ir jį įgyvendino.
Keičiasi ir santykis su darbu.
Mažėja nuolatinio nepasitenkinimo, „perdegimo“ simptomų, atsiranda daugiau džiaugsmo kasdienėse užduotyse ir bendravime su kolegomis.
Karjeros posūkis viduryje gyvenimo dažnai keičia ir šeimos dinamiką.
Vaikai ir artimieji mato pavyzdį, kad mokytis ir keistis galima bet kuriame amžiuje, o „saugus pasirinkimas“ nebūtinai yra vienintelė išeitis.
Nors toks sprendimas reikalauja drąsos ir kantrybės, vis daugiau lietuvių renkasi ne taikstytis su netenkinačiu darbu, o aktyviai ieškoti naujo profesinio kelio.
Brandus amžius tampa ne riba, o atspirties taškas antram karjeros etapui.