Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių sąmoningai nusprendžia keisti karjerą po keturiasdešimties.
Šis žingsnis nebevertinamas kaip krizė – dažniau tai tampa planuotu gyvenimo etapo pokyčiu.
Vidurio amžiaus lūžis ar nauja pradžia?
Psichologai pabrėžia, kad maždaug ties keturiasdešimtaisiais metais žmonės natūraliai persvarsto savo pasirinkimus.
Karjera, kuri atrodė patraukli jaunystėje, ne visada atitinka dabartines vertybes ir poreikius.
Dažnai keičiasi prioritetai – svarbesnė tampa sveikata, laikas su šeima, prasmingas darbas.
Ilgalaikis stresas, perdegimas ar nuolatinis nuovargis skatina klausti, ar tikrai verta taip gyventi dar kelis dešimtmečius.
Psichologų teigimu, šį laikotarpį galima matyti kaip progą pasitikrinti, kas iš tiesų teikia pasitenkinimą.
Užuot gąsdinę save mintimis apie prarastą laiką, žmonės ima galvoti, ką dar spėtų nuveikti ateityje.
Dažniausios priežastys keisti darbą
Viena dažniausių priežasčių – perdegimas ir jausmas, kad darbas nebeatneša jokios vidinės prasmės.
Žmonės pastebi, kad geba atlikti užduotis, tačiau nebejaučia jokio džiaugsmo ar pasididžiavimo.
Kita priežastis – pasikeitusi darbo rinka ir atsiradusios naujos profesijos.
Per kelis dešimtmečius darbo pasaulis stipriai pasikeitė, atsirado nuotolinio darbo ir lankstaus grafiko galimybės.
Svarbus vaidmuo tenka ir sveikatai.
Fiziškai sunkus darbas ilgainiui tampa pernelyg varginantis, todėl žmonės ieško mažiau alinčių veiklų.
Dar vienas veiksnys – vaikų savarankiškėjimas.
Kai vaikai užauga, tėvai pirmą kartą po ilgo laiko gali daugiau galvoti apie savo svajones ir profesinius troškimus.
Kaip saugiai planuoti karjeros posūkį?
Psichologai pataria pradėti ne nuo sprendimo išeiti iš darbo, o nuo ramios savianalizės.
Reikėtų įsivardyti, ko tiksliai trūksta dabartinėje veikloje ir kokių pokyčių norėtųsi.
Verta užduoti sau kelis klausimus: kokias veiklas galiu daryti valandų valandas nepastebėdamas laiko?
Už ką dažniausiai sulaukiu pagyrų iš kitų ir kas man sekasi natūraliai?
Praktinis žingsnis – pasidaryti finansų apžvalgą.
Prieš ryžtantis pokyčiui svarbu žinoti, kiek mėnesių galėtumėte išgyventi su mažesnėmis pajamomis ir kokių atsargų turite.
Dalis specialistų rekomenduoja naują sritį išbandyti iš pradžių kaip šalutinę veiklą.
Taip galima patikrinti, ar pasirinkimas tikrai patinka, be didelės rizikos pagrindinėms pajamoms.
Naudinga kalbėtis su žmonėmis, kurie dirba jus dominančioje srityje.
Jų patirtis padeda pamatyti ne tik privalumus, bet ir kasdienes, mažiau matomas užkulises.
Mokymasis po 40 – ne išimtis
Neretai karjeros pokytis reiškia ir naujus mokslus bei kvalifikacijos kėlimą.
Suaugusieji vis dažniau renkasi vakarinius, nuotolinius ar intensyvius kursus, kurie leidžia mokytis derinant darbą ir šeimą.
Ekspertai pabrėžia, kad mokymasis vyresniame amžiuje turi ir privalumų.
Brandus žmogus geriau žino, ko jam reikia, ir dažniausiai yra labiau motyvuotas nei jaunystėje.
Be to, sukaupta gyvenimiška ir profesinė patirtis padeda greičiau suprasti naujas žinias.
Dažnai žmonės iškart mato, kaip jas pritaikyti praktikoje, o tai didina mokymosi naudą.
Kaip tvarkytis su baimėmis ir abejonėmis?
Natūralu, kad galvojant apie karjeros keitimą po keturiasdešimties kyla daug baimių.
Žmonės nerimauja dėl finansinio saugumo, kitų vertinimo ir dėl to, ar dar „per vėlu“ pradėti iš naujo.
Psichologai skatina šias baimes ne ignoruoti, o įvardyti ir įtraukti į planą.
Pavyzdžiui, finansinę riziką galima mažinti kuriant santaupas ar derinant seną ir naują veiklą pereinamuoju laikotarpiu.
Svarbu susikurti palaikymo ratą.
Atviras pokalbis su partneriu, šeima ar draugais padeda pasidalyti atsakomybėmis ir sumažinti įtampą.
Vis dažniau pagalbos ieškoma ir pas karjeros konsultantus ar psichologus.
Specialistas gali padėti aiškiau pamatyti jūsų stiprybes ir galimus kelius, kurių pats galbūt nepastebėtumėte.
Ekspertai primena, kad karjera šiandien retai būna tiesi linija nuo pirmo darbo iki pensijos.
Daugeliui žmonių ji primena kelią su posūkiais, sustojimais ir naujomis atkarpomis, kurias pasirinkti galima ir po keturiasdešimties.