Nuotolinio darbo plėtra tyliai, bet ryžtingai keičia lietuvių gyvenimo žemėlapį – vis daugiau žmonių palieka didmiesčius ir grįžta į mažesnius miestus bei gimtuosius miestelius.
Ekonomistai ir personalo specialistai pastebi, kad per pastaruosius kelerius metus išaugęs lanksčių darbo formų prieinamumas suteikė galimybę rinktis gyvenamąją vietą pagal gyvenimo kokybę, o ne vien pagal atlyginimą.
Kas skatina grįžti iš didmiesčių?
Dažniausia priežastis, kodėl žmonės palieka Vilnių ar Kauną, yra būsto kainos ir nuomos įkainiai.
Nemažai specialistų pajuto, kad už tą patį atlyginimą gyvendami regionuose jie gali turėti erdvesnį būstą ir daugiau lėšų kasdienėms išlaidoms.
Svarbi ir gyvenimo tempo tema.
Po intensyvių metų didmiesčiuose dalis žmonių sąmoningai renkasi lėtesnį ritmą, trumpesnes eiles ir mažesnes spūstis, net jeigu tenka atsisakyti dalies pramogų ar pasirinkimų įvairovės.
Psichologai atkreipia dėmesį ir į bendruomeniškumo poreikį.
Mažesniuose miestuose lengviau palaikyti glaudesnius socialinius ryšius, artimiau bendrauti su kaimynais ir įsitraukti į vietos iniciatyvas.
Nuotolinis darbas atveria naujas kombinacijas
Dar iki pandemijos nuotolinis darbas buvo išimtis, o ne taisyklė.
Dabar daugelyje sektorių normalu, kad bent dalį savaitės darbuotojai dirba iš namų, o kai kur įmonės apskritai neturi biurų.
Ypač tai jaučiasi informacinių technologijų, rinkodaros, finansų, klientų aptarnavimo ir kūrybinių profesijų srityse.
Tokie darbuotojai gali gyventi Šiauliuose, Marijampolėje ar Visagine ir tuo pačiu dirbti tarptautinėse „Google“, „Microsoft“ ar kitose užsienio bendrovėse.
Darbdaviai taip pat pamato naudą.
Pirma, jie gali samdyti specialistus iš visos Lietuvos, nesiribodami tik didmiesčiais, antra, nuotolinės darbo vietos dažnai pigiau kainuoja nei papildomi biuro kvadratiniai metrai.
Šalia to atsiranda ir hibridinių modelių.
Dalis žmonių gyvena regionuose, bet kartą ar kelis per mėnesį atvyksta į biurą susitikimams, komandų renginiams ar mokymams.
Kaip keičiasi kasdienis gyvenimas regionuose?
Grįžtantys specialistai į regionus atsineša ir naujus įpročius, ir naujus poreikius.
Atsiranda daugiau žmonių, kuriems reikalingi patogūs bendradarbystės centrai, greitas internetas, kavinės su ramiomis vietomis darbui.
Mažesnėse savivaldybėse tai tampa impulsu kurti naujas erdves ir paslaugas.
Pastaraisiais metais visoje Lietuvoje atsidarė daugiau bendradarbystės erdvių, o kai kur savivaldybės jas remia ar suteikia patalpas.
Keičiasi ir vietos verslas.
Padaugėja gyventojų, kurie daugiau perka vietinėse parduotuvėse, naudojasi paslaugomis, lanko restoranuose ar sporto klubuose, todėl mažesnis miestas tampa gyvybingesnis.
Nuotoliniu dirbantys gyventojai dažnai aktyviau įsitraukia į bendruomenės veiklas.
Lankstesnis grafikas leidžia prisidėti prie vietos organizacijų, renginių, savanorystės, tėvų komitetų mokyklose.
Kokie iššūkiai laukia grįžtančiųjų?
Ne viskas vyksta sklandžiai.
Didžiausias iššūkis daugeliui – socialinio gyvenimo pokytis, ypač jei didmiestyje buvo platus draugų ir pažinčių ratas.
Prireikia laiko susikurti naują kasdienybę ir užmegzti ryšius vietoje.
Jei miestas mažesnis, pramogų ir renginių pasiūla būna kuklesnė, todėl žmonės ieško kitokių būdų leisti laisvalaikį – daugiau keliauja po apylinkes, sportuoja ar užsiima hobiais namuose.
Kitas svarbus aspektas – infrastruktūra.
Nors interneto greitis Lietuvoje dažnai geras, kai kuriuose kaimiškuose rajonuose vis dar kyla ryšio problemų, o prastesni keliai ar viešojo transporto trūkumas apsunkina atvykimą į biurą, kai to prireikia.
Iššūkių kelia ir darbų rinka tiems, kurie negali dirbti nuotoliu.
Ne visi sektoriai leidžia dirbti iš namų, todėl daliai žmonių, dirbančių paslaugų, gamybos ar viešojo sektoriaus darbuose, galimybių grįžti mažiau.
Ar tai ilgalaikė tendencija?
Specialistai prognozuoja, kad nuotolinio ir hibridinio darbo dalis artimiausiais metais išliks didelė.
Didžiosios tarptautinės įmonės ir toliau diegia lanksčias darbo politikos formas, o vietos darbdaviai, nenorėdami prarasti talentų, privalo prie jų taikytis.
Tačiau grįžimas į regionus veikiausiai išliks selektyvus.
Tikėtina, kad daugiau kelsis šeimos su vaikais ar žmonės, ieškantys ramybės ir erdvės, o ne pramogų ir intensyvaus kultūrinio gyvenimo.
Galimybes dar labiau išplės tolesnė technologijų raida.
Dirbtinis intelektas, debesų sprendimai ir skaitmeninės komunikacijos įrankiai leidžia vis daugiau darbų atlikti iš bet kur, o ne tik iš konkretaus biuro ar miesto.
Ilgainiui tai gali padėti sumažinti atotrūkį tarp didmiesčių ir regionų.
Jei mažesni miestai pasirūpins infrastruktūra ir patrauklia aplinka, grįžtančiųjų srautas gali tapti svarbiu jų atsinaujinimo varikliu.
