Vis daugiau vyresnio amžiaus lietuvių grįžta į auditorijas ir renkasi antrą karjerą, dažnai kardinaliai keisdami savo profesinį kelią.
Aukštosios mokyklos pastebi, kad per pastaruosius kelerius metus padaugėjo 45–60 metų studentų, o suaugusiųjų mokymų centrai kalba apie stabiliai augantį susidomėjimą persikvalifikavimu.
Kodėl žmonės apsisprendžia keisti kryptį?
Dažniausia priežastis – pasikeitusi darbo rinka ir nykstančios profesijos.
Žmonės, dešimtmečius dirbę vienoje srityje, mato, kad jų turimos kompetencijos tampa mažiau paklausios, o atlyginimai nebeauga taip, kaip tikėtasi.
Kita stipri motyvacija – noras pagaliau išbandyti tai, apie ką seniai svajota.
Dalis vyresnių studentų atvirai pripažįsta, kad pirmąją specialybę rinkosi vedini tėvų lūkesčių arba finansinių apskaičiavimų, o šiandien jaučiasi galintys priimti labiau asmenišką sprendimą.
Populiariausios naujos profesijos
Vyresnio amžiaus studentai dažnai renkasi praktiškas ir lanksčias sritis, kuriose aiškiai matyti darbo perspektyvos.
Tarp jų – įvairūs skaitmeniniai įgūdžiai, projektų valdymas, rinkodara, finansų analizė ar personalo valdymas.
Suaugusiųjų mokymų centruose taip pat auga susidomėjimas technologijomis, programavimo pagrindais ir duomenų analize, tačiau čia svarbus ne tik pats kodavimas.
Daugelis nori išmokti suprasti, kaip veikia skaitmeniniai sprendimai ir dirbtinis intelektas, kad galėtų ramiau jaustis modernioje darbo aplinkoje.
Kita kryptis – profesijos, susijusios su žmonių gerove ir paslaugomis.
Čia populiaresni socialinio darbo, slaugos, pagalbos senjorams, psichologinio konsultavimo pagrindai ar koučingo studijos.
Emociniai iššūkiai ir baimės
Ne vienas vyresnis žmogus pripažįsta, kad sunkiausia žengti pirmą žingsnį ir prisipažinti sau, jog nori permainų.
Daugelį stabdo mintis, kad „jau per vėlu“, o auditorijose teks sėdėti šalia daug jaunesnių kursiokų.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad šiame amžiuje ypač stiprus palyginimo su bendraamžiais jausmas.
Jeigu aplinkiniai jau planuoja pensiją, sprendimas pradėti mokytis nuo nulio gali atrodyti radikalus ar net neatsakingas.
Pridėkime finansinį nerimą – studijos kainuoja, o pajamos ne visada leidžia lengvai skirti lėšų mokymuisi.
Dalis besimokančiųjų svarsto, ar spės „atsipirkti“ naujas diplomas arba kvalifikacija.
Kaip keičiasi studijų aplinka?
Aukštosios mokyklos ir mokymų centrai vis labiau prisitaiko prie vyresnio amžiaus studentų poreikių.
Populiarėja dalinės dienos, vakarinių ir nuotolinių studijų formos, leidžiančios derinti mokslus su darbu ir šeima.
Studijų programose atsiranda daugiau praktinių užduočių, realių verslo atvejų ir projektų, kuriuose galima pritaikyti jau turimą darbo patirtį.
Dėstytojai vis dažniau kalba apie abipusį mokymąsi – vyresni studentai į auditorijas atsineša brangią gyvenimišką ir profesinę patirtį, kuri praturtina diskusijas.
Svarbus ir bendruomenės aspektas.
Ten, kur formuojamos mišraus amžiaus grupės, vyresniems studentams lengviau jaustis priimtiems, o jaunesniems – susipažinti su skirtingomis karjeros istorijomis ir realiais darbo rinkos iššūkiais.
Ar tikrai „per vėlu“ pradėti iš naujo?
Darbo rinkos tendencijos rodo, kad pensinio amžiaus riba pamažu tolsta, o sveikatos ir gyvenimo trukmė ilgėja.
Dirbti ir mokytis daug žmonių gali iki 70 metų ar net ilgiau, todėl 50 metų šiandien tampa ne pabaiga, o naujo etapo pradžia.
Darbdaviai taip pat vis dažniau kalba apie patirties ir jaunatviškos energijos derinį komandose.
Bendrų projektų, mentorystės programų ir mišrių komandų daugėja, todėl vyresnių darbuotojų grįžimas į studijas nebėra išimtis.
Žinoma, ne kiekvienam būtina siekti antro diplomo.
Daugeliui užtenka specializuotų kursų, atnaujinančių konkrečius įgūdžius, pavyzdžiui, skaitmeninę raštiją, duomenų analizės pagrindus ar vadovavimo kompetencijas.
Praktiški žingsniai galvojantiems apie pokyčius
Pirmas žingsnis – blaiviai įsivertinti, ko trūksta dabartiniame darbe ir ko iš tiesų norisi ateityje.
Praverčia paprastas sąrašas: kokius darbus mielai dirbčiau nemokamai, kokias užduotis šiandien atidedu ir kas man iš tiesų kelia smalsumą.
Antras svarbus žingsnis – pasikalbėti su tais, kurie jau pasirinko antrą karjerą.
Jų patirtis padeda pamatyti ne tik sėkmės istorijas, bet ir sunkumus: krūvio derinimą, finansinius sprendimus, šeimos reakciją.
Trečia, verta pasinaudoti nemokamais atvirais seminarais, bandomaisiais užsiėmimais ar konsultacijomis karjeros centruose.
Taip galima „pasimatuoti“ naują sritį prieš pasirašant studijų sutartį ir įsipareigojant ilgesniam laikui.
Visuomenės požiūris į mokymąsi visą gyvenimą Lietuvoje po truputį keičiasi, o istorijos apie po 50-ies sėkmingai profesiją pakeitusius žmones tampa vis dažnesnės.
Daugeliui tai – ne drastiškas šuolis į nežinią, o apgalvotas žingsnis, padedantis suderinti finansinį saugumą, savirealizaciją ir vidinę ramybę dėl pasirinkto kelio.