Vis daugiau lietuvių po 40 gimtadienio ryžtasi kardinaliai keisti profesiją ar net gyvenimo būdą.
Ši tendencija siejama ne tik su ekonominiais pokyčiais, bet ir su pasikeitusiu požiūriu į karjerą.
Antroji karjera ketvirtame dešimtmetyje
Dar visai neseniai buvo įprasta manyti, kad profesinis kelias pasirenkamas jaunystėje ir nekinta.
Dabar vis daugiau žmonių mato karjerą kaip kelių etapų kelionę, o ne vieną pasirinkimą visam gyvenimui.
Mokymų organizatoriai pastebi, kad į persikvalifikavimo programas vis dažniau ateina 40–55 metų žmonės.
Jie dažnai turi ilgametę patirtį vienoje srityje, bet jaučiasi perdegę arba nebeatitinkantys rinkos lūkesčių.
Šio amžiaus grupė vengia rizikuoti impulsyviai, todėl daugiausia domisi praktiniais, greitai pritaikomais įgūdžiais.
Dažniausiai renkamasi technologijų, projektų valdymo, konsultavimo ar smulkaus verslo sritys.
Ką žmones stumia pokyčiams?
Pirmoji priežastis – perdegimas darbe, kurį žmonės dažnai pajunta būtent po 40 metų.
Ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo būna išsitrynusios, o energijos vis mažiau.
Antra svarbi priežastis – suvokimas, kad laikas ribotas, todėl norisi dirbti prasmingą darbą.
Žmonės ima klausti savęs, ar dabartinis darbas iš tiesų atspindi jų vertybes ir stipriąsias puses.
Trečiasis veiksnys – rinkos pokyčiai.
Automatizacija ir skaitmenizacija keičia daugelį profesijų, todėl dalis dirbančiųjų jaučia, kad jų žinios sensta.
Tokiu atveju keisti kryptį tampa ne pasirinkimu, o būtinybe, jei norima išlikti konkurencingiems.
Kiti pokyčius pasitinka kaip progą pagaliau išbandyti seniai brandintas idėjas.
Dažniausios antros karjeros kryptys
Vienas populiariausių kelių – pereiti iš techninių ar rutininių darbų į konsultavimą ir mokymus.
Šio amžiaus žmonės turi sukauptą patirtį, kuri tampa vertinga kitų ugdymui.
Kita kryptis – technologijų ir skaitmeninių įgūdžių įgijimas.
Net ir neturint ankstesnės patirties, žmonės sėkmingai mokosi programavimo pagrindų, testavimo ar duomenų analizės.
Daug dėmesio sulaukia ir smulkus verslas: maisto gamyba, amatai, paslaugos bendruomenei, nišinės parduotuvės.
Tokios veiklos dažnai leidžia derinti darbą su asmeniniu gyvenimu ir aiškiau matyti savo pastangų rezultatą.
Tiesa, dalis renkasi ne radikalią, o laipsnišką transformaciją.
Pavyzdžiui, darbuotojas iš pardavimų pereina į klientų aptarnavimo, o vėliau – į komandų vadovavimo sritį.
Didžiausios baimės ir realūs pavojai
Ryžtis pokyčiui po 40 metų dažnai trukdo finansinis nesaugumas.
Žmonės turi įsipareigojimų, šeimas, todėl bijo kelių mėnesių ar metų laikotarpių be stabilaus atlyginimo.
Kita dažna baimė – amžius ir diskriminacija.
Dalis mano, kad darbdaviai noriau priima jaunesnius, greičiau prisitaikančius kandidatus.
Specialistai pastebi, kad tokia diskriminacija egzistuoja, bet ji nebūtinai lemia galutinį sprendimą.
Darbdaviams vis svarbesnis tampa patikimumas, atsakomybė ir gebėjimas savarankiškai spręsti problemas.
Vis dėlto rizikų ignoruoti nereikėtų.
Staigus išėjimas iš darbo be plano, santaupų ir aiškaus tikslo gali sukelti didelę psichologinę ir finansinę įtampą.
Kaip pasiruošti profesijos keitimui?
Pirmas žingsnis – blaivus savo situacijos įvertinimas: finansai, sveikata, šeimos palaikymas.
Reikia apskaičiuoti, kiek laiko galima skirti mokymuisi ar mažesnėms pajamoms be didelio streso.
Antras svarbus žingsnis – savęs pažinimas.
Naudinga įvertinti, kas sekasi natūraliai, kas teikia džiaugsmą ir kur žmonės dažniausiai prašo jūsų pagalbos.
Tuomet verta pasidomėti, kokios sritys realiai turi paklausą ir atitinka jūsų stipriąsias puses.
Naudinga kalbėtis su jau dirbančiais toje srityje, dalyvauti atviruose seminaruose, pabandyti trumpalaikius projektus.
Daug kas renkasi derinti seną ir naują veiklą.
Pradžioje naujai sričiai skiriama vakarai ir savaitgaliai, o tik vėliau pereinama visai.
Ką daryti, jei nepavyko iš pirmo karto?
Profesijos keitimas po 40 metų dažniausiai nėra tiesi ir paprasta linija.
Pasitaiko, kad pasirinkta sritis nuvilia, o lūkesčiai dėl pajamų ar darbdavių poreikių nepasiteisina.
Svarbiausia tokiu atveju negrįžti aklai į ankstesnį darbą vien iš baimės.
Naudinga išanalizuoti, kas konkrečiai nesuveikė: žinių trūkumas, pasirinkta niša, laikas ar vieta.
Nepavykęs bandymas gali tapti vertinga investicija į vėlesnį, brandesnį sprendimą.
Kiekvienas interviu, mokymai ar trumpas projektas praplečia pažinčių ratą ir suteikia naujos patirties.
Pokytis kaip ilgalaikė investicija
Keičiant profesiją vyresniame amžiuje nereikėtų tikėtis momentinės naudos.
Dažniau tai yra dvejų ar trejų metų procesas, kai po truputį statoma nauja tapatybė.
Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje sėkmingai įvykęs pokytis gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę.
Žmonės, atradę sau artimesnę veiklą, dažnai mini mažesnį perdegimą, daugiau vidinės ramybės ir aiškesnį tikslą.
Vis daugiau istorijų rodo, kad karjeros kelias po 40 metų tikrai nesibaigia.
Priešingai, daugeliui tai tampa antrąja galimybe rinktis sąmoningiau ir labiau pagal save.