Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių ryžtasi palikti stabilų darbą biure ir rinktis visiškai naują kelią – nuo keramikos ir staliaus amato iki paramos šeimoms ar konsultavimo.
Psichologai pastebi, kad po 40 metų dažnas pirmą kartą rimtai klausia savęs, ar kasdienė veikla iš tiesų teikia prasmę.
Kodėl lūžio taškas – keturiasdešimt?
Specialistai šį laikotarpį vadina gyvenimo vidurio persvarstymu.
Žmogus jau turi pakankamai patirties, dažnai – finansinį stabilumą, bet ima jausti vidinį nuovargį ir rutinos spaudimą.
Dažnas suvokia, kad profesiją rinkosi būdamas vos aštuoniolikos, kai svarbiausias kriterijus buvo ne savirealizacija, o galimybės įstoti ar tėvų lūkesčiai.
Po kelių dešimtmečių karjeros natūralu susimąstyti, ar šis pasirinkimas vis dar tinka šiandieniniam „aš“.
Prie to prisideda ir pasikeitusi darbo rinka.
Daugiau nuotolinio darbo, lankstesnės sutartys, lengvesnis savarankiškos veiklos pradėjimas leidžia saugiau eksperimentuoti su profesija nei prieš 20 metų.
Iš biuro – į dirbtuves ar savo verslą
Ryškiausia tendencija – perėjimas iš abstraktaus, skaitmeninio darbo į apčiuopiamą kūrybinę veiklą.
Tai keramika, juvelyrika, baldų restauravimas, siuvimas, konditerija, gėlių studijos, smulkūs šeimos verslai regionuose.
Tokį pokytį skatina ne tik noras užsidirbti, bet ir siekis matyti konkretų savo darbo rezultatą.
Žmonėms vis svarbiau vakare į rankas paimti ne elektroninį laišką, o realų gaminį ar patirtį, kurią jie sukūrė kitiems.
Karjerą keičia ne tik miestų gyventojai.
Didėjantis nuotolinio darbo paplitimas leidžia daliai specialistų persikelti į mažesnius miestus ar kaimą ir derinti ankstesnę profesiją su nauja veikla – pavyzdžiui, informacinių technologijų darbą su ekologinio ūkio vystymu.
Dažniausios klaidos keičiant karjerą
Nors sėkmės istorijų gausu, psichologai ir karjeros konsultantai įspėja vengti kelių dažnų klaidų.
Pirma – tikėjimo, kad karjeros keitimas automatiškai išspręs visus vidinės savijautos sunkumus.
Jei žmogus nuolat pervargsta dėl perfekcionizmo, ribų neturėjimo ar baimės pasakyti „ne“, tos pačios schemos persikels ir į naują veiklą.
Todėl kartu su profesijos keitimu svarbu keisti ir darbo įpročius bei požiūrį į save.
Antra klaida – per staigus šuolis be finansinio plano.
Specialistai pataria bent keletą mėnesių naują veiklą vystyti kaip šalutinį projektą ir tik tada palaipsniui atsisakyti senos darbo vietos.
Trečia – lygintis su tais, kurie tą pačią veiklą pradėjo būdami dvidešimties.
Vidutinio amžiaus žmogus ateina su visai kitu privalumu rinkiniu: gyvenimo patirtimi, ryšiais, gebėjimu planuoti ir atsakingai priimti sprendimus.
Kaip pasiruošti pokyčiui?
Pirmas žingsnis – ne atsisakyti seno darbo, o labai aiškiai įvardyti, kas jame netinka.
Kai kurie supranta, kad problema ne profesija, o, pavyzdžiui, per didelis krūvis ar nuolatinis viršvalandžių kultas konkrečioje įmonėje.
Antra, verta atlikti savęs pažinimo „auditą“.
Užrašyti, kokiose veiklose bėga laikas, kada žmogus jaučiasi gyvas, kas jam natūraliai sekasi ir už ką dažniausiai sulaukia kitų prašymų pagalbos.
Trečia, naudinga ieškoti mažų, saugių eksperimentų.
Pavyzdžiui, savaitgaliniai kursai, savanorystė, trumpalaikiai projektai ar konsultavimas laisvu laiku leidžia patikrinti, ar nauja kryptis iš tiesų tinka, o ne tik atrodo patraukli socialiniuose tinkluose.
Galiausiai, verta pasikalbėti su tais, kurie tai jau padarė.
Ne tam, kad aklai kartotume jų kelią, o kad realistiškiau matytume tiek naujos veiklos pliusus, tiek kasdienius iššūkius.
Ką reiškia „sėkmė“ po 40?
Vis daugiau žmonių sako, kad sėkmę apibrėžia ne tik pajamos ar pareigos, bet ir laikas sau, sveikata bei galimybė būti su artimaisiais.
Šis vertybių poslinkis dažnai tampa pagrindiniu varikliu keisti karjerą.
Vidutinio amžiaus karjeros pokytis nebūtinai turi būti ryškus ar viešas.
Kartais tai – perėjimas iš pilno etato į dalinį, iš vadovaujančių pareigų į eksperto rolę ar sprendimas vietoje vienos didelės algos rinktis kelis mažesnius, bet įdomesnius projektus.
Pokytis po 40 nėra jaunystės klaidų taisymas.
Dažniau tai – brandos ženklas ir pasirinkimas gyventi taip, kaip atitinka dabartines, o ne prieš dvidešimt metų turėtas vertybes.