Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių ryžtasi radikaliai pakeisti profesiją, nors dar neseniai laikyta, kad po 40-ies karjera jau turėtų būti nusistovėjusi.
Šį pokytį skatina nuovargis nuo rutinos, didėjanti psichologinė įtampa darbe ir gerokai išaugusios galimybės persikvalifikuoti nuotoliniu būdu.
Ką reiškia profesijos keitimas po 40-ies
Profesijos keitimas po 40-ies dažnai nėra vien tik naujo darbo paieškos klausimas.
Dažnai tai bandymas susigrąžinti prasmės jausmą, sumažinti emocinį perdegimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Šiame amžiuje žmonės geriau pažįsta save, savo ribas ir stiprybes.
Todėl sprendimas keisti kryptį dažniausiai būna sąmoningas ir apgalvotas, o ne spontaniškas atsakas į vieną konfliktą darbe.
Vis dėlto rizika akivaizdi.
Tenka priimti mažesnes pajamas bent laikotarpiui, skirti laiko mokymuisi, išlipti iš komforto zonos ir iš naujo įrodinėti savo kompetenciją.
Pagrindinės priežastys, kodėl žmonės ryžtasi pokyčiui
Viena dažniausių priežasčių – ilgalaikis darbinis perdegimas.
Po dviejų ar trijų dešimtmečių toje pačioje srityje žmogus ima jausti, kad dirba automatiškai, nebejaučia augimo ir prasmės.
Kita priežastis – pasikeitusios vertybės.
Apie 40-uosius dažnas ima labiau vertinti laiką su šeima, sveikatą, lankstesnį grafiką, o ne vien atlyginimo dydį ar prestižą.
Svarbų vaidmenį atlieka ir sparčiai besikeičianti darbo rinka.
Atsiranda naujų profesijų, o tradicinėse srityse dalį užduočių perima DI ir skaitmeniniai įrankiai, todėl dalis žmonių jaučiasi stovintys vietoje, jei nebesimoko.
Vis labiau matomas ir socialinis faktorius.
Draugų ar kolegų sėkmingos persikvalifikavimo istorijos suteikia drąsos, mažina gėdą dėl minties „pradėti iš naujo“ ir normalizuoja netradicinius karjeros kelius.
Dažniausios naujos kryptys
Vienas populiariausių pasirinkimų – persikvalifikavimas į informacinių technologijų ar duomenų analizės sritis.
Šioje srityje paklausa vis dar didelė, o nuotoliniai kursai leidžia pradėti mokytis dar dirbant sename darbe.
Tačiau ne visi renkasi technologijas.
Dalis žmonių traukia į konsultavimo, koučingo, personalo valdymo, socialinio darbo ar psichologinio konsultavimo kryptis, kur gali panaudoti sukauptą gyvenimo ir darbinę patirtį.
Matomas ir aiškus posūkis į amatus.
Vis daugiau vidutinio amžiaus miestiečių renkasi staliaus, grafikos dizainerio, masažuotojo, konditerio ar kosmetologo veiklas, kuriose lengviau matyti apčiuopiamą darbo rezultatą ir labiau kontroliuoti savo grafiką.
Savo vietą atranda ir tie, kurie renkasi savarankišką veiklą ar nedidelius verslus.
Elektroninės parduotuvės, konsultavimo paslaugos, kūrybiniai projektai leidžia derinti kelias veiklas ir išskaidyti riziką.
Finansiniai ir emociniai iššūkiai
Didžiausias stabdis daugeliui – finansinis nesaugumas.
Šiame gyvenimo etape dažnai tenka rūpintis vaikų studijomis, būsto paskolomis, tėvų sveikata, todėl laikinas pajamų kritimas atrodo pavojingas.
Prieš keičiant profesiją verta susidaryti bent metų finansinę „pagalvę“.
Ji padeda ramiau mokytis, praktikintis ir nesigriebti bet kokio pirmo pasiūlyto darbo iš baimės pritrūkti pinigų.
Ne mažiau svarbūs ir emociniai iššūkiai.
Žmonės bijo atsidurti vienoje auditorijoje su gerokai jaunesniais kolegomis, patirti gėdą dėl nežinojimo ar lėtesnio įsisavinimo, jaustis „nebepakankamai jaunais“ naujai karjerai.
Čia labai padeda palaikantis artimųjų ir kolegų ratas.
Taip pat – realistiški lūkesčiai, kad pirmieji metai naujoje srityje gali būti chaotiški, pilni abejonių ir bandymo atrasti sau tinkamiausią vaidmenį.
Kaip pasiruošti pokyčiui atsakingai
Pirmasis žingsnis – ne iškart šokti į mokymus, o blaiviai įsivertinti, ko iš tiesų norisi.
Naudinga užsirašyti, kokias veiklas mėgstate, kokius darbus galėtumėte dirbti be didelio pasipriešinimo ir kas jus labiausiai vargina esamoje veikloje.
Tuomet galima surinkti konkretų informaciją apie galimas sritis.
Svarbu ne tik pažadai apie dideles pajamas, bet ir realus darbo pobūdis, dienos ritmas, karjeros perspektyvos bei konkurencija rinkoje.
Prieš iškart išeinant iš darbo verta išbandyti naują kryptį mažesne rizika.
Pavyzdžiui, imtis savanorystės, mažų laisvai samdomų projektų, trumpalaikių praktikų ar kursų, kuriuose atliekamos realios užduotys.
Dar vienas svarbus aspektas – iš anksto suplanuotas laikas mokymuisi.
Persikvalifikavimas reikalauja disciplinos, todėl naudinga tvarkaraštyje aiškiai atskirti mokymosi valandas ir susitarti su šeima dėl palaikymo.
Ką duoda sėkmingas persikvalifikavimas
Sėkmingai pakeitę profesiją žmonės dažnai mini didesnį vidinį pasitenkinimą, net jei pajamos pirmu metu būna kuklesnės.
Padidėja savivertė, nes žmogus pamato, kad gali išmokti naujų dalykų ir valdyti savo karjerą.
Kai kuriems tai tampa proga iš naujo subalansuoti gyvenimą.
Atsiranda daugiau lankstumo, galimybė dirbti nuotoliniu būdu, skirti daugiau dėmesio sveikatai ar artimiesiems.
Profesijos keitimas po 40-ies nebėra retas išskirtinis atvejis.
Vis daugiau žmonių tai mato ne kaip nesėkmę, o kaip brandų ir atsakingą sprendimą gyventi artimiau savo vertybėms.
