Vis daugiau vidutinio amžiaus žmonių Lietuvoje renkasi ryškiai pakeisti profesinį kelią, nors dar visai neseniai atrodė, kad karjera turi būti pasirinkta vos baigus mokyklą.
Šiandien keturiasdešimtmetis, pradedantis naujas studijas ar verslą, jau nieko nestebina, o darbo rinka tam tampa vis atviresnė.
Antroji karjera po 40
Žmonės, sulaukę keturiasdešimties ar penkiasdešimties, dažniau nei anksčiau kelia klausimą, ar jų darbas jiems suteikia prasmę ir džiaugsmą.
Ilgėjant gyvenimo trukmei ir keičiantis darbo pobūdžiui, viena profesija visam gyvenimui nebelaikoma nei būtinybe, nei siekiamybe.
Dalis tokiame amžiuje jaučiasi pasiekę vadinamąją stiklinių lubų ribą ir nebenori dar dešimtmečius kartoti tų pačių užduočių.
Kiti atranda, kad pradinį pasirinkimą daugiau lėmė tėvų lūkesčiai ar atsitiktinumai, o ne tikras vidinis interesas.
Kas skatina permąstyti savo kelią?

Vienas iš stipriausių pokyčio veiksnių yra pasikeitusios vertybės – karjeros pradžioje svarbiausi atrodę pinigai ir stabilumas, vėliau užleidžia vietą sveikatai, laikui su šeima ir asmeniniam augimui.
Žmonės ima labiau vertinti lankstumą, galimybę dirbti nuotoliu ar rinktis projektinį darbą, o ne fiksuotą darbo laiką.
Savo vaidmenį atlieka ir technologijų pažanga.
Dirbtinis intelektas ir automatizacija keičia profesijų turinį, todėl net ir ilgametę patirtį turintys specialistai kartais turi iš esmės mokytis naujų dalykų.
Tokiose situacijose kai kurie nusprendžia, kad jei jau vis tiek reikia mokytis iš naujo, verta rinktis sritį, kuri seniai traukė, bet atrodė per rizikinga.
Mokytis iš naujo nebėra gėda
Lietuvoje daugėja trumpų studijų programų, kvalifikacijos kėlimo kursų ir perkvalifikavimo iniciatyvų, skirtų ne tik jauniems žmonėms.
Universitetai, kolegijos ir neformaliojo ugdymo centrai siūlo vakarinį ar nuotolinį mokymąsi, kuris leidžia derinti darbą ir studijas.
Vis dažniau paskaitų auditorijose šalia dvidešimtmečių sėdi ir penkiasdešimtmečiai, atėję įgyti visiškai naujų kompetencijų.
Tokį pokytį palaiko ir darbdaviai, kurie pradeda labiau vertinti ne tik diplomą, bet ir motyvaciją, gebėjimą mokytis bei gyvenimišką patirtį.
Kaip pasiruošti karjeros posūkiui?

Norint viduryje gyvenimo pakeisti profesiją, svarbiausia – blaivus pasirengimas, o ne impulsyvus sprendimas pavargus po sudėtingos darbo dienos.
Pirmas žingsnis dažnai būna savo įgūdžių ir interesų įsivertinimas: ką žmogus jau moka, kas jam sekasi natūraliai ir kokios veiklos teikia energijos, o kurios ją seina.
Naudinga apgalvoti ir finansinę pusę – kiek laiko galima skirti mokymuisi, kiek mėnesių įmanoma gyventi su mažesnėmis pajamomis, ar reikalinga finansinė pagalba šeimos narių paramos forma.
Dalis žmonių pradžioje renkasi vadinamąjį dvigubą kelią, kai naują veiklą išbando vakarais ar savaitgaliais, nepaleisdami dabartinio darbo.
Taip sumažinama rizika ir suteikiama proga praktiškai pasitikrinti, ar naujoji sritis iš tiesų tinka.
Psichologiniai iššūkiai ir aplinkos reakcija
Ne mažiau svarbi ir emocinė pusė – ryžtis keisti karjerą, kai aplinka jau mato stabilų specialistą, gali būti nelengva.
Žmonės dažnai bijo aplinkinių vertinimo, jaučiasi tarsi „pradedantys nuo nulio“, nors turi daug patirties kitose srityse.
Šioje vietoje padeda bendraamžių palaikymas ir bendruomenės, kuriose dalijamasi karjeros pokyčių patirtimis.
Matant kitų sėkmės istorijas, lengviau patikėti, kad amžius nėra kliūtis mokytis ar pradėti savo verslą.
Ką apie tai galvoja darbdaviai?

Nors dar vis pasitaiko stereotipų, kad vyresnis darbuotojas sunkiau prisitaiko prie pokyčių, dalis darbdavių aktyviai ieško būtent tokios patirties.
Jie vertina atsakomybę, stabilumą, gebėjimą dirbti su skirtingo amžiaus kolegomis ir klientais.
Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, konsultavime, švietime, sveikatos ar socialinėse paslaugose, gyvenimiška patirtis gali tapti pagrindiniu pranašumu.
Darbo skelbimuose vis dažniau atsiranda formuluotės, pabrėžiančios atvirumą kandidatuoti visoms amžiaus grupėms, o ne tik jauniems specialistams.
Kodėl verta žengti žingsnį dabar?
Karjeros pokytis niekada nebūna visai paprastas, tačiau jo atidėliojimas paprastai nepadaro sprendimo lengvesnio.
Šiandieninių galimybių kontekste Lietuvoje yra daugiau paramos, mokymosi ir lanksčių darbo formų nei bet kada anksčiau.
Tai suteikia progą žmonėms viduryje gyvenimo ne tik prisitaikyti prie besikeičiančios ekonomikos, bet ir sąmoningai susikurti profesinį kelią, labiau atitinkantį jų vertybes ir lūkesčius.