Vis daugiau Lietuvos keturiasdešimtmečių nutraukia ilgamečius darbo santykius ir pradeda viską iš naujo – nuo studijų iki mažesnio atlyginimo bandomuoju laikotarpiu.
Šią bangą stiprina nuotolinio darbo plėtra, technologijų pažanga ir noras suspėti su sparčiai besikeičiančiu pasauliu.
Naujas etapas po keturiasdešimties
Psichologai pastebi, kad sulaukus keturiasdešimties daugeliui žmonių natūraliai kyla klausimas, ar tikrai norisi taip gyventi dar dvidešimt metų.
Tai neretai vadinama gyvenimo vidurio persvarstymu, kai žmogus iš naujo apsibrėžia prioritetus.
Dalis keturiasdešimtmečių suvokia, kad ankstesnius pasirinkimus lėmė saugumas, o ne vidinis interesas.
Pasikeitus šeimos ir finansinei situacijai, atsiranda daugiau erdvės rizikuoti ir ieškoti prasmingesnio darbo.
Daugelis tokių sprendimų susiję ne su siekiu staiga uždirbti daugiau, o su noru turėti daugiau kontrolės savo dienotvarkei.
Karjeros keitėjai dažnai įvardija, kad jiems svarbiau sveikata, santykiai ir laisvas laikas, o ne tik pareigybės pavadinimas.
Persikvalifikavimas: nuo kursų iki universiteto
Pastaraisiais metais itin išaugo trumpų, kelių mėnesių trukmės mokymų paklausa.
Populiariausios sritys – duomenų analizė, programavimas, skaitmeninė rinkodara ir dirbtinis intelektas grįstos paslaugos.
Dalis keturiasdešimtmečių renkasi formalius universitetų ar kolegijų modulius.
Jie per vienerius ar dvejus metus siekia įgyti konkrečias kompetencijas, o ne antrą diplomą vien dėl diplomo.
Didelį vaidmenį čia atlieka ir darbdaviai, kurie vis dažniau atvirai priima vyresnio amžiaus pradedančiuosius.
Darbo skelbimuose atsiranda formuluotės, kur pabrėžiami ne metai, o gebėjimas mokytis ir prisitaikyti.
Kitas ryškus pokytis – mokymasis vakarais ir savaitgaliais, derinant jį su esamu darbu.
Žmonės sau leidžia dvejų ar trejų metų pereinamąjį laikotarpį, o ne staigų šuolį į nežinomybę.
Finansiniai ir emociniai iššūkiai
Vis dėlto karjeros keitimas po keturiasdešimties nėra lengvas sprendimas, ypač finansiškai.
Dažnai tenka iš aukštesnio atlygio pereiti prie pradedančiojo pozicijos, kur gaunama gerokai mažiau eurų.
Dėl to daugelis planuoja pokytį iš anksto ir bent kelis mėnesius kaupia finansinę pagalvę.
Jei šeimoje yra vaikų ar paskolų, taip pat derinami lūkesčiai ir atsakomybės.
Emociškai šis etapas taip pat įtemptas, nes tenka vėl tapti naujoku.
Žmonės turi priimti, kad jų ilgametė patirtis ne visada tiesiogiai perkeliama į naują sritį.
Vis dėlto pasitikėjimą stiprina tai, kad per dvidešimt darbo metų sukaupti bendrieji gebėjimai niekur nedingsta.
Gebėjimas komunikuoti, spręsti konfliktus, valdyti projektus ar komandą išlieka vertingi ir naujoje srityje.
Regionų ir didmiesčių skirtumai
Didmiesčiuose persikvalifikuoti lengviau dėl gausesnės mokymų ir darbdavių pasiūlos.
Čia veikia technologijų įmonės, startuoliai, kūrybinės agentūros, kurios noriau priima vyresnio amžiaus naujokus.
Regionuose situacija sudėtingesnė, nes pasirinkimų mažiau, o darbo rinka siauresnė.
Todėl žmonės dažniau renkasi nuotolinį darbą tarptautinėse įmonėse arba pradeda individualią veiklą.
Nuotolinis darbas atveria galimybių gyventi mažesniuose miestuose, bet dirbti pasaulinei rinkai.
Tokiu atveju svarbiausia tampa kokybiškas interneto ryšys ir užsienio kalbų mokėjimas.
Ką sako darbdaviai?
Personalo atrankų specialistai pastebi, kad keturiasdešimtmečiai keičia darbo pokalbių dinamiką.
Jie paprastai geriau žino, ko nori, ir drąsiai klausia apie darbo sąlygas, lankstumą ir organizacijos kultūrą.
Darbdaviai vertina, kad tokie kandidatai dažnai būna lojalesni ir mažiau linkę staigiai keisti darbus.
Jie supranta, kiek kainuoja karjeros pokytis, todėl labiau vertina suteiktas galimybes.
Kita vertus, iš vyresnių pradedančiųjų tikimasi aiškaus įsipareigojimo mokytis.
Darbo pokalbiuose dažnai klausiama, kaip jie planuoja atnaujinti žinias po metų ar dvejų.
Kaip pasiruošti pokyčiui?
Ekspertai rekomenduoja pirma įsivardyti, ko iš tiesų ieškoma – ar naujos profesijos, ar tiesiog sveikesnės darbo aplinkos.
Kartais užtenka pakeisti darbdavį ar pareigas, o ne visą veiklos sritį.
Prieš staigiai išeinant iš darbo, verta išbandyti naują sritį mažesne rizika.
Tai gali būti savanoriška veikla, trumpalaikiai projektai, pavieniai užsakymai ar kelių valandų per savaitę praktika.
Naudinga susitikti su žmonėmis, kurie jau dirba jus dominančioje srityje.
Jų patirtis padeda realistiškiau įvertinti tiek pliusus, tiek minusus ir išvengti romantizuoto įsivaizdavimo.
Galiausiai vis daugiau keturiasdešimtmečių supranta, kad karjera šiandien nėra vienas ilgas tiesus kelias.
Greitai besikeičiančioje ekonomikoje normali tampa ne viena didelė karjera, o kelios skirtingos, besikeičiančios pagal gyvenimo etapus.
