Vis daugiau vidutinio amžiaus lietuvių nusprendžia kardinaliai keisti profesiją ir vėl sėsti į suolą.
Karjeros posūkiai, kurie anksčiau atrodė rizikinga išimtis, šiandien tampa įprastu pasirinkimu keturiasdešimtmečiams ir vyresniems.
Kodėl viduryje karjeros staiga sustojama?
Psichologai pastebi, kad apie keturiasdešimtuosius gyvenimo metus daugeliui žmonių ima ryškėti vidinis klausimas, ar pasirinktas kelias vis dar prasmingas.
Neretai tai sutampa su perdegimu, sveikatos sutrikimais ar pajautimu, jog darbe nelieka erdvės augti.
Prie to prisideda ir pandemijos metais išryškėję pokyčiai darbo rinkoje.
Nuotolinis darbas, paspartėjusi skaitmenizacija ir DI įrankių sklaida privertė susimąstyti, ar dabartinės kompetencijos išliks reikalingos po dar dešimtmečio.
Dalis žmonių sako suprantantys, kad per ilgam įstrigo komforto zonoje.
Stabili alga ir pažįstama aplinka suteikia saugumo, bet ilgainiui pradeda slėgti rutina ir jausmas, kad prarandami geriausi metai.
Kokias kryptis renkasi keturiasdešimtmečiai?
Lietuvos aukštosios mokyklos ir kolegijos jau kelerius metus fiksuoja augantį vyresnių studentų skaičių.
Tai ypač matyti informacinių technologijų, duomenų analizės, projektų valdymo ir psichologijos programose.
Dalis perdegusių biuro darbuotojų atranda socialinio darbo, slaugos ar pedagogikos studijas.
Juos traukia galimybė savo patirtį panaudoti tiesioginiame darbe su žmonėmis, o ne tik ekrane ir dokumentuose.
Kiti ryžtasi žengti į kūrybines sritis.
Fotografija, montažas, grafikos dizainas, tekstų kūrimas, scenos menai vilioja tuos, kurie ilgai slopino kūrybinius pomėgius, nes „reikėjo rimto darbo“.
Sparčiai plečiasi ir įvairūs trumpesni mokymai.
Programavimo „bootcamp“ tipo kursai, rinkodaros, verslumo, elektroninės prekybos mokymai leidžia per kelis mėnesius gauti konkrečius įgūdžius ir išbandyti naują sritį be ilgamečių studijų.
Baimei suklysti – mažiau vietos
Vidurio karjeros pokyčius skatina ir požiūrio į nesėkmes kaita.
Vis dažniau kalbama, kad profesinės klaidos yra natūrali mokymosi dalis, o ne asmeninis pralaimėjimas.
Keturiasdešimtmečiai dažnai jau turi finansinį ir emocinį pagrindą, kuris leidžia rizikuoti.
Sukaupta patirtis, ryšiai, kartais ir nuosavas būstas mažina baimę, kad karjeros posūkis reiškia žingsnį į nežinią be jokio saugumo tinklo.
Be to, daugelis supranta, kad viena profesija dažnai nebebus viso gyvenimo scenarijus.
Ilgėjantis gyvenimo ir aktyvaus darbo laikas reiškia, kad per gyvenimą tenka sukurti ne vieną, o kelias karjeras.
Kaip atrodo praktinis persikvalifikavimo kelias?
Dažniausiai kelionė prasideda nuo vidinio pripažinimo, jog dabartinis darbas nebetenkina.
Tuomet žmonės ima ieškoti informacijos, kalbėtis su draugais, konsultuotis su karjeros specialistais.
Ne vienas išbando naują kryptį mažais žingsniais.
Pradžioje pasirenkami trumpi vakarinių arba nuotolinių mokymų kursai, savanorystė ar papildomi projektai šalia pagrindinio darbo.
Tokie bandymai padeda patikrinti, ar nauja sritis iš tiesų patinka kasdienybėje, o ne tik gražiai atrodo socialiniuose tinkluose.
Kai apsisprendimas sustiprėja, dalis žmonių išeina akademinių atostogų iš darbo arba pereina prie ne pilnos darbo dienos, kad galėtų rimčiau mokytis.
Ypač populiarėja nuotolinės ir mišrios studijos.
Jos leidžia derinti mokslus su šeima ir darbu, mokytis iš mažesnių miestų nepaliekant savo gyvenamosios vietos.
Emocinis krūvis ir artimųjų reakcija
Karjeros pokytis viduryje gyvenimo dažnai susijęs ne tik su finansinėmis, bet ir su emocinėmis įtampomis.
Reikia priimti mintį, kad kurį laiką teks būti pradedančiuoju, uždirbti mažiau ir vėl mokytis iš pagrindų.
Ne visada lengva susitaikyti ir su aplinkinių nuomone.
Artimieji kartais baiminasi dėl finansinio stabilumo, klausia, ar „ne per vėlu keisti profesiją“, lyg būtų praleistas paskutinis traukinys.
Vis dėlto vis dažniau pasigirsta palaikančių reakcijų.
Žmonės ima vertinti ne tik statusą ar pareigas, bet ir psichinę sveikatą, prasmingą veiklą, santykį su savo darbu.
Ką turėtų žinoti svarstantys pokytį?
Ekspertai akcentuoja, kad prieš ryžtantis kardinaliai permainai svarbu blaiviai įvertinti finansinę padėtį.
Padeda aiškus planas, kiek mėnesių galima išgyventi su mažesnėmis pajamomis ir kokių papildomų šaltinių galima tikėtis.
Praverčia ir realistiškas žvilgsnis į savo stiprybes.
Ne visiems tiks programavimas ar viešas kalbėjimas, tačiau beveik kiekvienas turi perkeliamų įgūdžių, kuriuos galima sėkmingai panaudoti kitoje srityje.
Svarbu domėtis darbo rinkos tendencijomis ir rinktis sritis, kuriose matomas ilgalaikis poreikis.
DI, žaliųjų technologijų, sveikatos priežiūros, psichologinės gerovės ir švietimo sritys, ekspertų vertinimu, dar ilgai išliks aktualios.
Galiausiai daug lemia vidinis nusiteikimas.
Pasirinkimas mokytis viduryje karjeros nėra pripažinimas, kad ankstesni metai buvo klaida, veikiau – sprendimas sąmoningai formuoti kitą savo gyvenimo etapą.
