Vis daugiau lietuvių po 40-ojo gimtadienio ryžtasi kardinaliai keisti savo profesinį kelią ir pradeda naują karjerą visai kitose srityse.
Psichologai ir karjeros konsultantai pastebi, kad tai nebėra išimtis ar krizės požymis, o vis dažniau – sąmoningas sprendimas gyventi pagal savo vertybes.
Vidurio amžiaus posūkis nebėra tabu
Dar prieš dešimtmetį karjeros keitimas po 40-ies daugeliui atrodė rizikingas ir neatsakingas žingsnis.
Šiandien situacija kitokia – darbo rinka lankstesnė, o darbdaviai labiau vertina patirtį ir motyvaciją nei vien nuoseklų gyvenimo aprašymą.
Pasak karjeros konsultantų, vidurinio amžiaus profesinis posūkis dažnai gimsta iš suvokimo, kad pirmoji karjera buvo pasirinkta pagal tėvų lūkesčius ar atsitiktinumą.
Žmonės ima aiškiau matyti, kokios veiklos jiems iš tiesų teikia prasmės, ir nori, kad likusi aktyvių darbo metų dalis būtų panaudota taip, kaip jiems iš tiesų svarbu.
Ką dažniausiai keičia lietuviai
Ryškiausi pokyčiai matomi tarp tų, kurie ilgai dirbo rutininį, mažai lankstumo suteikiantį darbą.
Biurų darbuotojai, administratoriai, buhalteriai ar pardavimų specialistai vis dažniau renkasi toliau nuo kompiuterio esančias veiklas.
Vieni pereina į amatus ir paslaugas – tampa floristais, meistrais, sveikatingumo specialistais, individualių paslaugų teikėjais.
Kiti atranda galimybę panaudoti sukauptas žinias kaip konsultantai ar laisvai samdomi specialistai, daugiau kontroliuojantys savo laiką.
Dalis žmonių net nepalieka savo srities, tačiau visiškai pakeičia vaidmenį: iš vadovo tampa individualiu ekspertu, iš specialisto – mokytoju ar lektoriumi.
Kas skatina ryžtis pokyčiui
Dažniausios priežastys – perdegimas, sveikatos problemos, pasikeitusios šeimos aplinkybės ir aiškesnis supratimas apie savo ribas.
Žmonės nebenori taikstytis su chronišku stresu, nuolatiniu viršvalandžių režimu ir jausmu, kad jų darbas neturi prasmės.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad apie 40-uosius metus dažnai išryškėja vadinamoji vidurio amžiaus peržiūra.
Tai nėra privalomai krizė, tačiau natūralus metas užduoti sau klausimą, ar gyvenama taip, kaip norėtųsi, ir ar darbas padeda jaustis gyvam, o ne tik apmokėti sąskaitas.
Baimes dažnai sustiprina mitai
Nors reali praktika rodo, kad karjerą galima sėkmingai keisti ir po 40-ies, daugelis vis dar bijo neva per vėlyvo starto.
Gajus mitas, kad darbdaviai nori tik jaunų darbuotojų, o naujos technologijos neįkandamos vyresniems.
Karjeros specialistai pastebi, kad šios baimės dažnai neatitinka tikrovės.
Darbdaviams vis svarbiau tampa patikimumas, gebėjimas dirbti komandoje, savarankiškumas ir atsakomybė – o būtent šios savybės dažnai stipresnės vyresniame amžiuje.
Praktiniai žingsniai galvojantiems apie pokytį
Specialistai rekomenduoja neskubėti mesti darbo iš karto – pirma saugiau išbandyti naujas veiklas mažais žingsniais.
Vienas būdų – savanorystė, trumpi kursai, šešėliavimas pas tą, kuris jau dirba jus dominančiame darbe.
Tai padeda suprasti, ar nauja sritis tikrai patiks, o ne bus tik graži idėja galvoje.
Kitas svarbus žingsnis – atvirai pasižiūrėti į savo finansinę padėtį ir suplanuoti pereinamąjį laikotarpį.
Dažnai bent keliems mėnesiams reikia finansinio rezervo arba dalinio darbo, kad būtų galima ramiau mokytis ar pradėti savarankišką veiklą.
Kaip pasinaudoti sukaupta patirtimi
Keičiant karjerą po 40-ies nereikia visko pradėti nuo nulio – daugybę įgūdžių galima persikelti į naują sritį.
Komunikacija, derybos, projektų valdymas, organizavimas, konfliktų sprendimas – visa tai praverčia beveik bet kokiame darbe.
Vertinga atidžiai peržiūrėti savo profesinę biografiją ir įvardyti, ką konkrečiai išmokote per metus, kokius rezultatus pasiekėte, kokias problemas sprendėte.
Tada lengviau parodyti būsimiems darbdaviams ar klientams, kuo esate naudingas, nepriklausomai nuo savo amžiaus.
Emocinis pasirengimas ne mažiau svarbus
Psichologai pabrėžia, kad nauja karjera beveik visada reiškia ir naujo tapatumo paieškas.
Ilgus metus žmogus galėjo save matyti per vieną profesinį vaidmenį, todėl pokytis gali paliesti savigarbą ir saugumą.
Šiame etape labai padeda palaikantis artimųjų ratas ir atvira komunikacija su šeima.
Pasidalijus baimėmis ir lūkesčiais, lengviau susitarti dėl praktinių dalykų – biudžeto, laiko mokymuisi, atsakomybių namuose.
Lietuviška patirtis – pasaulinės tendencijos dalis
Lietuvos situacija dera su platesne vakarietiška tendencija, kai ilga gyvenimo trukmė ir ilgesnis darbo amžius skatina turėti ne vieną, o kelias karjeras.
Žmonės nebenori viso gyvenimo sieti su vienu darbu ar viena profesija.
Tai keičia ir pačių organizacijų požiūrį – jos dažniau siūlo vidinius mokymus, mentorystę, horizontalius karjeros žingsnius, kad darbuotojai galėtų keisti rolę likdami toje pačioje įmonėje.
Vis daugiau istorijų apie sėkmingus pokyčius po 40-ies kuria naują socialinę normą ir drąsina tuos, kurie dar tik svarsto pirmą žingsnį.
