Vis daugiau lietuvių sulaukę 40 ar 50 metų ryžtasi kardinaliai pakeisti profesinį kelią – iš korporacijų pereina į amatus, iš viešojo sektoriaus keliauja į verslą ar laisvai samdomą veiklą.
Specialistai pastebi, kad šią bangą skatina ne tik didėjantys atlyginimai ir nuotolinio darbo galimybės, bet ir pasikeitęs požiūris į sėkmę bei vidinę savijautą.
Kas verčia persvarstyti karjerą?
Dažniausiai karjeros pokyčio idėja atsiranda ne per vieną dieną, o kaupiasi metų metus.
Žmonės ima jausti, kad dabartinis darbas nebeatitinka jų vertybių, o įtampa ir nuovargis tampa nuolatiniais palydovais.
Psichologai kalba apie vadinamąjį vidurio amžiaus etapą, kai žmogus natūraliai peržiūri savo prioritetus ir užduoda sau nemalonius klausimus.
Ar tai, ką darau kasdien, turi prasmę, ar tik padeda sumokėti sąskaitas?
Prie pokyčių prisideda ir ekonominės realijos.
Darbo rinka per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė: atsirado naujų profesijų, išaugo paslaugų ir kūrybinių industrijų poreikis, išpopuliarėjo nuotolinis ir mišrus darbas.
Asmeninės istorijos: nuo banko iki siuvyklos
40-metė Lina ilgus metus dirbo banke, kilusi karjeros laiptais iki vidurinės grandies vadovės.
Vis dėlto nuolatiniai tikslai, rodikliai ir susitikimai jai vis mažiau teikė džiaugsmo, o laiko šeimai trūko vis labiau.
Lūžio taškas atėjo gimus antrajam vaikui.
Grįžusi po vaiko priežiūros atostogų ji suprato, kad nebesijaučia savo vietoje ir pradėjo rimtai svarstyti, ką norėtų veikti toliau.
Ji prisiminė, kad visada mėgo siūti ir taisyti drabužius, o pažįstami dažnai prašydavo jos pagalbos.
Po kelių mėnesių svarstymų Lina paliko stabilų darbą banke ir atidarė nedidelę siuvyklą netoli namų.
Pirmi metai, anot jos, buvo kupini nerimo, finansinės nežinios ir nuovargio.
Tačiau jau antrais metais, atsiradus pastoviems klientams, darbo diena tapo ramesnė, o laikas lankstesnis.
Skirtingas kelią pasirinko 45-erių Dainius, dirbęs valstybinėje įstaigoje.
Jam nebetiko lėtas sprendimų priėmimo tempas ir nuolatinis biurokratinis spaudimas, todėl jis pradėjo mokytis programavimo.
Po metų vakarinio mokymosi ir praktikos jis perėjo į pradinio lygio testuotojo pareigas privačioje technologijų įmonėje „Nordcode“.
Dainius neslepia, kad pradėti iš naujo tarp gerokai jaunesnių kolegų buvo psichologiškai nelengva, bet galimybė dirbti nuotoliniu būdu ir įdomūs projektai atpirko įtampą.
Didžiausios baimės ir klaidos
Vienas svarbiausių stabdžių, trukdančių keisti karjerą, yra finansinis nesaugumas.
Žmonės bijo netekti stabilaus atlyginimo, ypač kai turi paskolų ir vaikų.
Ekspertai pabrėžia, kad spontaniškas išėjimas iš darbo be plano dažnai tampa skaudžia pamoka.
Žymiai saugiau naują veiklą išbandyti palaipsniui, kol dar gaunamos pastovios pajamos.
Dar viena klaida – manyti, kad trumpi kursai automatiškai atvers duris į naują profesiją.
Darbdaviai vis dažniau žiūri į realius projektus, praktinę patirtį ir gebėjimą mokytis, o ne vien į pažymėjimus.
Neretai žmonės idealizuoja „svajonių veiklą“ ir neįsivertina jos šešėlinės pusės.
Savarankiškas darbas reiškia ne tik laisvę, bet ir atsakomybę už klientų paiešką, buhalteriją, mokesčius bei nuolatinį neužtikrintumą.
Kaip saugiau ruoštis pokyčiui?
Pirmas žingsnis – aiškiai įsivertinti savo finansinę situaciją.
Specialistai rekomenduoja turėti bent kelių mėnesių išlaidų finansinę pagalvę ir pasiskaičiuoti, kiek realiai gali kristi pajamos pereinamuoju laikotarpiu.
Lygiagrečiai verta pradėti tyrinėti dominančią sritį iš vidaus.
Pasikalbėti su žmonėmis, kurie joje jau dirba, apsilankyti renginiuose, prisijungti prie bendruomenių, išbandyti savanorystę.
Kitas svarbus elementas – papildomos kompetencijos.
Jose reikalingi ne tik oficialūs mokymai, bet ir savarankiškas darbas: mažos praktikos užduotys, projektai pažįstamiems, portfelio kūrimas.
Psichologai pataria atkreipti dėmesį ir į artimųjų reakciją.
Neretai šeimos narių abejonės kyla ne iš skepticizmo, o iš noro apsaugoti nuo rizikos, tad verta su jais atvirai aptarti planą ir terminus.
Kada verta likti ten, kur esate?
Paradoksalu, bet ne kiekvienas nepasitenkinimas darbu reiškia, kad reikia keisti profesiją.
Kartais užtenka pakeisti komandą, darbo krūvį ar susitarti dėl lankstesnio grafiko.
Jeigu pagrindinė problema – perdegimas, gali padėti atostogos, atsakomybės peržiūrėjimas ar darbdavio parama, o ne skubus išėjimas.
Karjeros konsultantai siūlo atsakyti sau, ar labiau erzina pati profesija, ar konkretus darbo kontekstas.
Jei jus vis dar domina srities turinys, bet vargina atmosfera, verta pirmiausia paieškoti kitų darbo vietų toje pačioje veikloje.
Kai viskas, kas susiję su dabartine profesija, kelia atmetimo reakciją, tada metas rimčiau svarstyti krypties keitimą.
Vis daugiau vidutinio amžiaus žmonių renkasi nebe vieną „teisingą“ kelią visam gyvenimui, o kelias karjeras iš eilės.
Lietuvoje ši tendencija tik stiprės, todėl gebėjimas mokytis ir keistis tampa tokia pat svarbia savybe, kaip ir profesiniai įgūdžiai.
