Vis dažniau keturiasdešimties ir vyresni lietuviai ryžtasi radikaliai keisti karjerą, grįžti į auditorijas ar mokytis nuotoliniu būdu.
Anksčiau šis amžius buvo siejamas su pastovumu, o šiandien tampa nauju startu – tiek profesine, tiek asmenine prasme.
Vidurio amžiaus permąstymas
Apie keturiasdešimtuosius metus daug žmonių ima aiškiau matyti, kas juos iš tiesų džiugina, o kas kelia nuolatinę įtampą.
Darbas, pasirinktas vos baigus mokyklą ar universitetą, ne visada atitinka brandesnį žmogaus supratimą apie save.
Šiame etape dažniau atsiranda klausimų apie prasmę ir ilgalaikę gyvenimo kryptį.
Ne vienam tampa svarbiau jaustis reikalingam, kurti vertę ir matyti savo darbo rezultatą, o ne tik siekti stabilaus atlyginimo.
Pokyčiams dažnai pasiryžtama po asmeninių sukrėtimų ar lūžio taškų – vaikų išėjimo iš namų, sveikatos iššūkių, išsiskyrimo ar netikėto atleidimo iš darbo.
Tokios patirtys verčia peržiūrėti prioritetus ir atsisakyti ilgai vilkintų sprendimų.
Naujos galimybės mokytis
Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuotolinių ir mišrių studijų pasiūla, trumpalaikiai intensyvūs kursai ir persikvalifikavimo programos.
Tai palengvina sprendimą mokytis dirbant, auginant vaikus ar gyvenant mažesniuose miestuose.
Kita svarbi priežastis – mažėjanti stigma, kad suaugęs žmogus vėl sėda į suolą.
Vis daugiau žmonių savo aplinkoje mato pavyzdžių, kai bendraamžiai keičia profesiją ir po kelerių metų sėkmingai dirba visiškai kitoje srityje.
Šiandien studijų programos ir kursai labiau pritaikyti dirbantiems žmonėms: paskaitos dažnai vyksta vakarais, savaitgaliais arba visiškai nuotoliu.
Mokymuisi padeda ir skaitmeniniai įrankiai – nuo vaizdo paskaitų iki savarankiško mokymosi platformų, kurias lengva pasiekti telefonu ar kompiuteriu.
Finansiniai ir praktiniai klausimai
Karjeros keitimas keturiasdešimties ar penkiasdešimties metų amžiuje dažnai reiškia ir rimtus finansinius sprendimus.
Ne visi gali sau leisti trumpam palikti darbą ar iš karto pereiti į mažiau apmokamą pradinį vaidmenį naujoje srityje.
Dėl to populiarėja laipsniškas kelias: žmonės pirmiausia pradeda mokytis vakarais, imasi nedidelių laisvai samdomų projektų ar savanorystės.
Tokiu būdu galima patikrinti, ar nauja sritis iš tiesų tinka, ir kartu išlaikyti pagrindines pajamas.
Valstybės ir savivaldybių lygmeniu taip pat daugėja priemonių, skirtų suaugusiųjų mokymuisi ir persikvalifikavimui.
Nors finansavimo sąlygos ir programos skiriasi, nemažai žmonių sugeba susirasti paramą kursams ar studijoms bent dalinai padengti.
Psichologiniai barjerai ir kaip juos įveikti
Didžiausia kliūtis dažnai būna ne finansai ar laikas, o baimė.
Žmonės nerimauja, ar sugebės mokytis kartu su jaunesniais kursiokais, ar priims darbdaviai, ar pakaks drąsos pradėti nuo žemesnės pozicijos.
Psichologai dažnai pabrėžia savivertės ir palaikančios aplinkos svarbą.
Jei šeima, draugai ir kolegos palaiko sprendimą keistis, pereinamasis laikotarpis tampa gerokai lengvesnis.
Naudinga iš anksto pasiruošti realistišką planą: įsivertinti, kiek laiko ir lėšų bus skirta mokslams, kada planuojama pereiti į naują sritį ir kokius konkrečius žingsnius teks žengti.
Toks planas mažina neapibrėžtumo jausmą ir leidžia pokytį paversti valdomu procesu, o ne spontanišku šuoliu į nežinią.
Ką renkasi perdegę specialistai?
Ne vienas žmogus pokyčiams ryžtasi dėl perdegimo – ilgalaikio nuovargio, ciniško požiūrio į darbą ir jausmo, kad nieko nebekontroliuoja.
Tokiu atveju dažnai pasirenkamos sritys, kuriose daugiau tiesioginio darbo su žmonėmis, kūrybiškumo ar aiškesnė socialinė prasmė.
Populiarėja perėjimas iš didelių korporacijų į mažesnius verslus, nevyriausybines organizacijas, socialinius projektus ar individualią veiklą.
Dalį žmonių traukia amatai ir praktiški užsiėmimai – nuo maisto gamybos iki dizaino ir rankdarbių.
Kiti atranda save technologijų ir duomenų analitikos srityse, pasinaudoję intensyviais perkvalifikavimo kursais.
Čia svarbiausia ne amžius, o motyvacija ir nuoseklus darbas, nes naujų įgūdžių galima išmokti ir vėlesniame gyvenimo etape.
Kaip suprasti, ar metas keisti kryptį?
Vieno atsakymo, kada tikrai laikas keisti karjerą, nėra.
Tačiau daugeliui svarbiais signalais tampa nuolatinis nuovargis, prasmės trūkumo jausmas ir pojūtis, kad darbe nebeliko augimo.
Naudinga skirti laiko savianalizei, pasikalbėti su žmonėmis, kurie jau yra pakeitę profesiją, ar pasinaudoti karjeros konsultacijomis.
Tai padeda pamatyti platesnes galimybes ir suvokti, kad keturiasdešimtmečio pokytis nėra išimtis, o vis dažniau – šiuolaikinio gyvenimo norma.
Brandžiame amžiuje priimtas sprendimas keisti karjerą dažnai būna labiau apgalvotas ir pagrįstas nei jaunystės pasirinkimai.
Žmonės jau geriau pažįsta save, žino, kokiomis sąlygomis jiems tinka dirbti ir kokią gyvenimo kokybę nori susikurti, todėl drąsus žingsnis dažnai atsiperka didesniu pasitenkinimu kasdienybe.
