Mokslininkų iš Meino universiteto tyrimas siūlo pažvelgti į žmoniją iš visiškai naujos perspektyvos: galbūt mes esame pačiame „didžiojo evoliucinio virsmo“ centre.
Klasikinė „evoliucijos kelias“ schema, kurioje žmogaus evoliucija tariamai pasiekia savo viršūnę mūsų dabartinėje formoje, pasirodo esanti netiksli. Evoliucija neturi galutinio taško, o nauji duomenys rodo, kad mūsų rūšis toliau keičiasi — tik dabar šis procesas vyksta kultūros lygmeniu.
Nuo genetikos prie kultūros
Ekonomikos ir tvarios plėtros katedros docentas Timas Woringas kartu su kolega Zachary Woods teigia, kad žmonija juda nuo individualių genetinių organizmų link kultūrinių grupių, kurios veikia kaip „superorganizmai“ – panašiai kaip skruzdėlynai ar bičių aviliai.
Tokius pavyzdžius galima matyti visur: nuo globalios reakcijos į COVID-19 pandemiją iki šiuolaikinių technologijų vystymosi ir sudėtingų socialinių institucijų kūrimo.
Istoriniai įrodymai
Istorija patvirtina šią tendenciją:
- prieš 10 000 metų žemdirbystės atsiradimas užtikrino maistą ir sustiprino bendruomenes;
- prieš 2 000 metų žmonija sukūrė sudėtingą infrastruktūrą – kelius, akvedukus ir viešąsias paslaugas;
- prieš 200 metų buvo išrastos pirmosios vakcinos, išgelbėjusios milijonus gyvybių;
- šiandien jau naudojamas genų redagavimas, kuris leidžia naujagimiams išvengti mirtinų ligų.
Visi šie pokyčiai yra kultūrinės, o ne genetinės evoliucijos pavyzdžiai.
Kultūros įtaka auga
Pasak mokslininkų, kultūra sprendžia problemas daug greičiau nei genetika.
- Dauguma žmonių šiandien nešioja akinius.
- Trečdalis gimdymų JAV atliekami cezario pjūvio būdu – tai būtų neįmanoma „laukinėje“ gamtoje.
Tai rodo, kad šiuolaikinis žmogus tampa vis labiau priklausomas nuo visuomenės, technologijų ir institucijų, o ne tik nuo savo biologijos.
Pavojai ir perspektyvos
Mokslininkai pabrėžia, kad kultūrinė evoliucija nėra tas pats, kas progresas ar moralinis pranašumas. Ji gali sukurti tiek naudingus, tiek pavojingus sprendimus.
Todėl Woringo komanda kuria matematinius ir kompiuterinius modelius, siekdama įvertinti, kokiu greičiu žmonija pereina iš rūšies, kurią valdo genetika, į rūšį, kuriai didžiausią įtaką daro kultūriniai ir socialiniai pokyčiai.
Šaltinis: BioScience, Popular Science
