Žemė toliau sukasi vis greičiau – ir jau šią vasarą galime patirti trumpiausią dieną per visą stebėjimų istoriją. Remiantis „Time and Date“ ataskaita, tai gali nutikti 2025 m. liepos 9 d., liepos 22 d. arba rugpjūčio 5 d. Nors skirtumas plika akimi nebus pastebimas, tačiau pagal atominius laikrodžius viena iš šių dienų gali būti 1,51 milisekundės trumpesnė nei įprasta 24 valandų para.
Ką tai reiškia mums?
Paros trukmė daro tiesioginę įtaką GPS sistemų, palydovų ir net finansinių rinkų veiklai, kur net menkiausi laiko pokyčiai gali turėti reikšmingų pasekmių. Be to, Žemės sukimosi greičio kaita gali būti susijusi su gilesniais geologiniais procesais planetos viduje ir netgi turėti poveikį globaliam klimatui.
Nors diena sutrumpės vos milisekunde, mokslininkai pabrėžia, kad tokie pokyčiai yra fiksuojami ir stebimi. Jei tendencija išliks, gali tekti reguliuoti pasaulinį laiką, įskaitant galimybę įvesti vadinamąją „neigiamą keliamąją sekundę“, t. y. atimti vieną sekundę tam, kad Žemės laikas būtų sinchronizuotas su atominių laikrodžių matavimais.
Kas vyksta su Žeme?
Nuo 2020 metų mokslininkai fiksuoja Žemės sukimosi pagreitėjimą. Tai reiškia, kad paros trukmė – laikas, per kurį planeta visiškai apsisuka apie savo ašį – tapo šiek tiek trumpesnė. Pavyzdžiui, 2022 m. birželį buvo užfiksuotas rekordinis apsisukimas: Žemė vieną kartą apsisuko 1,59 milisekundės greičiau nei per įprastas 24 valandas.
Kodėl tai vyksta?
Tikrosios pagreitėjimo priežastys dar nėra iki galo aiškios, tačiau mokslininkai įvardija galimus veiksnius:
- Mėnulio ir Saulės potvyninės jėgos, galinčios sulėtinti arba paspartinti Žemės sukimąsi;
- Pokyčiai Žemės branduolyje, kuriame gali vykti masės persiskirstymas;
- Atmosferos ir vandenynų judėjimas, galintis sukelti laikinas sukimosi svyravimo bangas.
Ekspertai pažymi, kad tai – sudėtingas reiškinys: „Dauguma mano, kad pagreitėjimas susijęs su vidiniais Žemės procesais, tačiau atmosferos sąlygos taip pat gali turėti įtakos.“
