Kartais kai kuriose pasaulio vietose galima išvysti, kaip iš dangaus lyg lietus krinta tūkstančiai vorų. Toks reiškinys, tikra fobija arachnofobams, vadinamas „vorų lietumi“. Nors gali atrodyti, kad vorai krenta iš dangaus, iš tiesų tai masinė migracija – voragyviai ieško naujų teritorijų gyvenimui.
Šis fenomenas dar vadinamas „angelų plaukais“ – dėl šilkinių voratinklio gijų, kurias vorai palieka keliaudami. Dažniausiai šitaip migruoja ką tik išsiritę arba nedideli suaugę vorai – jie bando išvengti konkurencijos ir ieško palankesnių gyvenimo sąlygų.
Deja, tokia kelionė yra labai rizikinga – dauguma jų žūsta dėl plėšrūnų ar netinkamų oro sąlygų. Vis dėlto instinktas verčia juos kilti į orą vėl ir vėl.
Kaip vorai pakyla į dangų?
Arachnologai paaiškina, kad tai gana dažnas daugelio rūšių elgesys. Vorai užsilipa ant aukštesnių vietų, pakelia pilvelį į viršų ir paleidžia iš jo voratinklį. Susidaro vadinamasis „atvirkštinis parašiutas“, kuris leidžia vorui pakilti į orą. Šis metodas veikia net esant visiškam štiliui – vorai naudojasi ne tik vėjo srautais, bet ir atmosferos elektriniais laukais.
Kur pasitaiko „vorų lietus“?
Dažniausiai šis reiškinys stebimas Brazilijoje, ypač Minas Žeraiso valstijoje. Ten karštomis ir drėgnomis dienomis, ypač nuo gruodžio iki kovo, vorai Parawixia bistriata rūšies plėtoja milžiniškus tinklus. Jie gyvena bendruomenėmis ir bendromis jėgomis konstruoja tinklus, kuriuose sugauna vabzdžius – o kartais net mažus paukštelius.
Panašių atvejų pasitaiko ir Australijoje, tačiau kur kas rečiau nei Pietų Amerikoje.
