Iki 2100 metų dėl kylančio jūros lygio po vandeniu gali atsidurti daugiau nei 100 milijonų pastatų visame pasaulyje. Tai rodo naujas Kanados Monrealio Makgilio universiteto tyrimas. Net ir optimistiškiausi scenarijai prognozuoja milžiniškus nuostolius pakrančių miestams. Kai kurios teritorijos taps visiškai nebegyvenamos.
Mokslininkai aiškina, kad jūros lygis kyla dėl tirpstančių ledynų ir poliarinių ledo kepurių. Prie to prisideda ir šylanti vandenyno temperatūra, dėl kurios vanduo plečiasi. Net jei šalys ryžtingai mažintų šiltnamio dujų emisijas, vandens lygis vis tiek pakils maždaug pusę metro. Profesorė Natalija Gomes, viena iš tyrimo autorių, pabrėžia, kad jūros lygio kilimas yra lėtas, bet negrįžtamas procesas, kuris tęsis šimtmečius.
Kas nutiks pakrančių miestams
Tyrimas parodė, kad net ir nedidelis vandens lygio pakilimas turės didžiulių pasekmių. Pakilus jūros lygiui 0,5 metro, po vandeniu atsidurtų apie 3 milijonus pastatų, daugiausia besivystančiose šalyse. Jei vanduo pakiltų 0,9 metro, net ir laikantis Paryžiaus klimato susitarimo, būtų užtvindyta apie 5 milijonus pastatų. Penkių metrų pakilimas reikštų apie 45 milijonus pastatų po vandeniu, o 20 metrų – net iki 136 milijonų.
Profesorius Džefas Kardailas pripažįsta, kad tyrimo rezultatai šokiravo: net ir kelių dešimčių centimetrų kilimas gali sukelti milžinišką žalą. Grėsmė kyla ne tik gyvenamiesiems kvartalams, bet ir uostams, pramonės zonoms, naftos perdirbimo gamykloms, kultūros paveldo objektams ir infrastruktūrai. Apie 30 procentų pasaulio gyventojų gyvena arčiau nei 50 kilometrų nuo pakrantės, o 20 iš 26 didžiausių pasaulio megapolių yra įsikūrę prie jūros.
Profesorius Erikas Galbraitas perspėja, kad praradus pakrančių infrastruktūrą, gali sutrikti pasaulinės tiekimo grandinės: nuo uostų priklauso prekyba, maisto ir kuro tiekimas, todėl net dalinis jų praradimas sukeltų grandininį ekonominį poveikį visame pasaulyje.
Jei šiltnamio dujų emisijos nebus reikšmingai sumažintos, jūros lygis iki 2100 metų gali pakilti net penkiais metrais, o iki 2300 metų – iki 20 metrų. Tai reikštų šimtus milijonų klimato pabėgėlių ir neišvengiamus pokyčius visose pakrančių regionuose. Mokslininkai pabrėžia, kad sustabdyti šio proceso nebeįmanoma, tačiau vis dar įmanoma jį sulėtinti ir sušvelninti padarinius, jei žmonija imsis ryžtingų veiksmų mažinant emisijas dabar.
