Pirmąją gruodžio dieną Saulė vėl parodė padidėjusį aktyvumą. NASA kosminiai aparatai užfiksavo galingą X1.9 klasės žybsnį – vieną stipriausių pagal Saulės reiškinių skalę.
Šis staigus energijos ir spinduliuotės išmetimas kilo saulės dėmėje AR4299 ir sukėlė rimtų radijo ryšio sutrikimų visoje Australijoje bei kai kuriose Pietryčių Azijos teritorijose. Mokslininkai taip pat praneša, kad netrukus į Žemės pusę atsisuks dar viena aktyvi saulės dėmė AR4294, kuri pastarosiomis dienomis rodo didėjantį aktyvumą, rašo „Space“.
Kas yra Saulės žybsniai ir kodėl jie tokie pavojingi?
Saulės žybsniai – tai staigūs energijos ir spinduliuotės sprogimai Saulės paviršiaus regionuose, kuriuose yra stipresni magnetiniai laukai ir žemesnė plazmos temperatūra, vadinamuose saulės dėmėse.
Žybsniai skirstomi į penkias klases: A, B, C, M ir X, kur kiekvienas žingsnis reiškia 10 kartų didesnę galią nei ankstesnis.
X klasė – pati stipriausia, o skaičius prie raidės nurodo intensyvumą.
Lapkričio mėnesį Saulėje buvo užfiksuoti du rekordinių dydžių 2025 metų žybsniai – X5 ir X4 klasės. Dabar registruotas naujas galingas išmetimas – X1.9.
Kaip šis žybsnis paveikė Žemę?
X1.9 klasės žybsnis įvyko gruodžio 1 d. ankstyvą rytą, o jo spinduliuotė Žemę pasiekė per mažiau nei 10 minučių.
Tokio tipo spinduliuotė paveikia viršutinius atmosferos sluoksnius, todėl:
- sutriko radijo ryšys lėktuvams ir laivams,
- kai kuriuose regionuose ryšys visiškai dingo,
- trikdžiai užfiksuoti visoje Australijoje ir dalyje Pietryčių Azijos.
Mokslininkai taip pat pastebėjo koroninės masės išmetimą – magnetizuotos plazmos debesį. Laimė, šio išmetimo kryptis nebuvo nukreipta į Žemę, todėl artimiausiomis dienomis stiprios geomagnetinės audros nesitikima. Paprastai tokiai plazmai pasiekti Žemę prireikia 1–3 dienų.
Didžiausia grėsmė – aktyvėjanti dėmė AR4294
Astronomai įspėja, kad kur kas didesnį pavojų gali kelti AR4294 dėmė, kuri per kelias dienas bus visiškai atsukta į Žemę. Ši dėmė jau generavo vidutinio stiprumo žybsnius, o stebėjimai rodo, kad jos aktyvumas sparčiai kyla.
Jeigu gruodžio 2–4 dienomis čia įvyks nauji X klasės žybsniai ir juos lydės koroninės masės išmetimai, yra tikimybė, kad plazmos debesys pasieks Žemę. Tokiu atveju savaitės pabaigoje gali kilti stiprios geomagnetinės audros, kurios paveiktų:
- ryšio sistemas,
- elektros tinklus,
- navigacijos signalus,
- poliarinių pašvaisčių pasiskirstymą.
