Philipas K. Dickas – vienas garsiausių XX a. mokslinės fantastikos rašytojų, kurio kūriniai tapo tokių filmų kaip „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ (Blade Runner), „Ypatingoji nuomonė“ (Minority Report) ir „Prisiminti viską“ (Total Recall) pagrindu. Savo knygose jis stebėtinai tiksliai numatė daugybę technologinių lūžių: dirbtinį intelektą, klonavimą, totalinę stebėseną ir net šiandieninius pokalbių robotus, panašius į „ChatGPT“.
Rašytojas nuolat analizavo žmogaus ir technologijų santykį ateityje, dėl ko dažnai vadinamas futuristiniu pranašu. Minint Philipo K. Dicko gimtadienį, verta prisiminti jo įžvalgas, kurios jau išsipildė arba, regis, netrukus taps realybe.
Dirbtinis intelektas taps nebeatskiriamas nuo žmogaus
Vienos tiksliausių Dicko prognozių susijusios su dirbtiniu intelektu. 1968 m. romane „Ar androidai sapnuoja elektrines avis?“, pagal kurį sukurtas filmas „Bėgantis skustuvo ašmenimis“, autorius vaizdavo androidus, sukurtus imituoti žmones, tačiau ilgainiui įgyjančius savimonę. Jie tampa tokie panašūs į žmones, kad jų beveik neįmanoma atskirti.
1972 m. Dickas svarstė scenarijų, kuriame žmonės jau nebesugeba atpažinti, ar bendrauja su žmogumi, ar su dirbtiniu intelektu. Šiandien dar nesame pasiekę tokio lygio, tačiau visuomenė vis labiau remiasi DI pokalbių sistemomis, kurios mokosi generuoti tekstus, įtikinamai atsakinėti ir net klaidinti. Galbūt ši riba arčiau, nei atrodo.
Virtuali realybė kaip pabėgimas nuo tikrovės
Virtualios realybės idėja Dicko kūryboje pasirodo ne kartą. Tame pačiame romane apie androidus žmonės nebeskiria, kur baigiasi realybė ir prasideda iliuzija. Knygoje „Trys Palmerio Eldričo stigmos“ (1965) veikėjai nuo niūrios kasdienybės bėga į dirbtinį pasaulį, pasitelkdami psichodelinę medžiagą, leidžiančią „įsikelti“ į kitą realybę.
Šiandien virtualios realybės technologijos, žaidimų industrija ir skaitmeninės platformos vis dažniau tampa būdu atsiriboti nuo kasdienybės. Nors Dicko vizija vis dar atrodo radikali, jos kontūrai jau matomi.
Klonavimas ir genetinės manipuliacijos

Nors Dicko androidai nebuvo klonai tiesiogine prasme, jų gebėjimas tobulai atkartoti žmogų kėlė esminį klausimą – kas iš tiesų daro mus žmonėmis. „Trijose Palmerio Eldričo stigmose“ taip pat minima genetinė terapija, skirta pagreitinti žmogaus evoliuciją.
Žmogaus klonavimas kol kas tebėra mokslinės fantastikos sritis, tačiau mokslininkams jau pavyko laboratorijoje žmogaus odos ląsteles paversti kiaušialąstėmis ir jas apvaisinti. Tai rodo, kad kai kurios Dicko idėjos nebėra vien teorinės.
Totalinė stebėsena

Apsakyme „Ypatingoji nuomonė“, kurį ekranizavo Stevenas Spielbergas, nusikaltimai užkardomi dar jiems neįvykus – pasitelkiant ateitį „matančius“ mutantus. Romane „Neįžvelgiamas pasaulis“ (A Scanner Darkly) vaizduojamos technologijos, leidžiančios nuolat stebėti piliečius, net keičiant pareigūnų tapatybes.
Šiandien veidų atpažinimo sistemos, stebėjimo kameros ir duomenų analizė realiuoju laiku jau tapo daugelio šalių kasdienybe. Dickas perspėjo, kad technologinė priklausomybė padarys žmones itin pažeidžiamus stebėsenai.
„Ateis diena, kai tai skambės nebe kaip: ‚Jie šnipinėja mane per telefoną‘, o kaip: ‚Mano telefonas mane šnipinėja‘“, – yra sakęs rašytojas.
Internetas ir informacijos perteklius
Dar 1981 m. Dickas kalbėjo apie vieną didžiulį „metakompiuterį“ – centrinį informacijos šaltinį, prieinamą visam pasauliui. Šiandien tai skamba kaip itin tikslus interneto apibūdinimas.
Jis taip pat perspėjo, kad žmonės gali „uždusti“ nuo informacijos pertekliaus – nuolatinio naujienų srauto, socialinių tinklų ir darbo, kuris seka paskui mus visur, kur yra ryšys.
Kalbantys įrenginiai ir „ChatGPT“ pirmtakai
Romane „Priešpaskutinė tiesa“ vienas veikėjas kalbas kuria pasitelkdamas vadinamąjį „retorizatorių“ – įrenginį, veikiantį panašiai kaip šiuolaikinės kalbos modelių sistemos. Kuo daugiau duomenų, tuo įtikinamesnis rezultatas.
Šis aparatas buvo naudojamas propagandai skleisti – tema, kuri šiandien, DI eroje, tampa ypač aktuali.
Ištrinti ar pakeisti prisiminimai
Apsakyme „Prisiminti viską“ (We Can Remember It for You Wholesale), pagal kurį sukurtas filmas „Prisiminti viską“, vaizduojama technologija, leidžianti implantuoti žmonėms dirbtinius prisiminimus. Nors tokios galimybės dar neturime, mokslininkai jau rado būdų paveikti ar koreguoti atmintį molekuliniu lygmeniu.
Philipas K. Dickas ne tiek bandė nuspėti technologijas, kiek perspėjo apie jų poveikį žmogui. Ir kuo labiau artėjame prie jo vaizduotų pasaulių, tuo aktualesnis tampa klausimas: ar technologijos tarnaus žmogui, ar žmogus – technologijoms?
Šaltinis: focus.ua