Medikai atkreipia dėmesį į dar vieną rodiklį, kuris gali daug pasakyti apie paslėptas sveikatos problemas – kaklo apimtį.
Iki šiol pagrindiniais rizikos veiksnių indikatoriais buvo laikomas kūno masės indeksas (KMI) ir juosmens bei klubų santykis. Tačiau vis dažniau kalbama, kad kaklo dydis gali būti ne mažiau svarbus faktorius.
Iš pirmo žvilgsnio stambus kaklas gali asocijuotis su jėga – kaip sportininkų, užsiimančių kontaktinėmis sporto šakomis. Tačiau tyrimai rodo, kad ryškus kaklo apimties padidėjimas susijęs su rimtomis medicininėmis grėsmėmis.
Kodėl kaklo apimtis tokia svarbi
Pagrindinė priežastis slypi riebalinio audinio pasiskirstyme. Riebalai viršutinėje kūno dalyje aktyviai išskiria riebalų rūgštis į kraują, veikdami cholesterolio, cukraus lygį bei širdies ritmą. Taigi, kaklo apimtis tampa visceralinio riebalo – pavojingiausio riebalų tipo, gaubiančio vidaus organus – žymekliu.
Mokslininkai pastebi, kad žmonės su storesniu kaklu dažniau serga hipertenzija, širdies nepakankamumu ir aritmijomis. Ypač pavojinga prieširdžių virpėjimo forma, kuri gali lemti trombų susidarymą ir insultą. Taip pat randama sąsajų su išemine širdies liga, kai arterijos praranda gebėjimą normaliai aprūpinti širdį deguonimi.
Diabeto ir kitų sutrikimų rizika
Didelė kaklo apimtis didina diabeto 2 tipo išsivystymo tikimybę, o moterims – ir nėštumo metu pasireiškiančio gestacinio diabeto riziką. Šios būklės gali turėti ilgalaikių komplikacijų – nuo regėjimo praradimo iki galūnių amputacijų.
Dar vienas pavojus – miego sutrikimai. Žmonės su stambesniu kaklu dažniau kenčia nuo obstrukcinės miego apnėjos, kai naktį kvėpavimas sustoja. Tai sukelia lėtinį nuovargį, didina širdies bei kraujagyslių sistemos apkrovą ir net gali sukelti avarijas dėl mieguistumo vairuojant.
Kada rizika didėja?

Medikai pateikia konkrečius rodiklius: vyrams rizika auga, jei kaklo apimtis siekia nuo 43 cm ir daugiau, moterims – nuo 35,5 cm. Svarbu, kad šie skaičiai gali būti pavojingi net ir tiems, kurių KMI yra normalus. Kiekvienas papildomas centimetras po šios ribos didina hospitalizacijos ir priešlaikinės mirties tikimybę.
Ką daryti, jei kaklas storesnis?
Gydytojai pabrėžia: didesnė kaklo apimtis nėra panikos priežastis, o signalas atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą. Riziką galima sumažinti kardio pratimais, jėgos treniruotėmis, subalansuota mityba ir kokybišku miegu.
Išmatuoti kaklą užtenka kelių sekundžių – tiesiog apvyniokite jį centimetrine juostele.
Šis paprastas ir dažnai nuvertinamas rodiklis gali tapti svarbiu ankstyvo sveikatos problemų nustatymo įrankiu. Kartais atsakymas apie mūsų organizmo būklę tiesiogine prasme yra matomas iš išorės.
Teisinė informacija. Šis straipsnis pateikia bendro pobūdžio informacinę medžiagą ir neturėtų būti laikomas gydytojo rekomendacijų pakaitalu. ITNETA neatsako už jokius skaitytojo nustatytus diagnozes, remiantis šioje svetainėje esančia informacija. Taip pat ITNETA neatsako už kitų interneto išteklių turinį, į kuriuos gali būti pateiktos nuorodos šiame straipsnyje. Jei jus neramina jūsų sveikatos būklė, kreipkitės į gydytoją.
Šaltinis: thesun.co.uk