Inovacijos dažnai laikomos ekonominio konkurencingumo pagrindu. Žemėlapyje, pateiktame žemiau, vizualizuoti kasmetinio Pasaulinio inovacijų indekso (Global Innovation Index, GII) rezultatai. Šis indeksas vertina šalis pagal jų gebėjimą skatinti mokslinius tyrimus, technologinę pažangą ir verslumą.
Tamsiai mėlyna spalva žemėlapyje pažymėti žemiausi rezultatai, o aukštesni – pereina į žalią ir geltoną spalvas. Duomenis šiai vizualizacijai pateikė Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO). Inovacijų sąvoka čia suprantama plačiai: į ją įtraukiami ne tik proveržiai, paremti moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, bet ir palaipsnis naujų technologijų diegimas.

2025 metų indekse naudojami 78 rodikliai, atspindintys WIPO pastangas modernizuoti metodiką, įtraukti naujus duomenų šaltinius ir tiksliau įvertinti šiuolaikines, skaitmenizuotas bei decentralizuotas inovacijų ekosistemas.
Europos šalys išlieka tarp inovacijų lyderių. Šveicarija jau 15 metus iš eilės užima pirmąją vietą. Į dešimtuką taip pat pateko Švedija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Nyderlandai ir Danija.
Jungtinės Amerikos Valstijos išlaikė trečiąją vietą GII reitinge jau trečius metus iš eilės, pirmauja kategorijose „rinkos brandumas“ ir „verslo aktyvumo lygis“.
Azijos regionas 2025 m. taip pat pademonstravo didelį augimą: Pietų Korėja pakilo į rekordinę ketvirtą vietą, užimdama pirmąją poziciją kategorijoje „žmogiškasis kapitalas ir moksliniai tyrimai“.
Kinija pirmą kartą istorijoje pateko į GII pirmąjį dešimtuką, tapdama vienintele vidutinių pajamų ekonomika tarp 30 lyderių. Pasak WIPO, Kinija pirmauja pagal pateiktų patentų paraiškų skaičių.
Lietuva pasiekė rekordinę poziciją pasauliniame inovacijų reitinge
2025 m. Globalinio inovacijų indekso (GII) duomenimis, Lietuva pakilo dviem pozicijomis ir užėmė 33-ą vietą iš 139 šalių – tai aukščiausias rezultatas šalies istorijoje. Šis įvertinimas rodo stabilų šalies augimą pereinant prie inovacijomis grįstos ekonomikos bei sparčiai stiprėjančios startuolių ekosistemos, orientuotos į skaitmenines technologijas, mobiliųjų aplikacijų kūrimą ir technologijų eksporto plėtrą. Tarp Baltijos šalių Estija išliko lyderė – ji užėmė 16-ą vietą, Latvija buvo 41-oje, o Lenkija – 39-oje.
Šaltinis: WIPO / Visual Capitalist