Dalis žmonių pradėjo žiūrėti į ChatGPT kaip į psichologo ar artimo draugo pakaitalą. Tačiau ekspertai perspėja: dalintis asmeninėmis ar jautriomis detalėmis su ChatGPT gali būti pavojinga, nes nežinoma, kur ši informacija gali patekti ir kaip ji gali būti panaudota. Apie tai rašo Lad Bible.
Taip pat neturėtų būti ignoruojami etiniai tokio tipo modelių kūrimo aspektai. Pavyzdžiui, darbuotojai iš Pietų pasaulio šalių – ypač Kenijos – buvo priversti apdoroti itin traumuojantį turinį, susijusį su seksualiniu smurtu, rasizmu ir žiaurumu, kad algoritmai išmoktų atpažinti ir filtruoti neleistiną informaciją.
Oksfordo universiteto kompiuterinių mokslų profesorius Mike’as Wooldridge’as pateikė kritišką požiūrį. „ChatGPT neturi nei empatijos, nei užuojautos. Jis nieko nėra patyręs. Visa technologija sukurta tam, kad sakytų tai, ką jūs norite išgirsti — tiesiogine prasme“, – aiškino profesorius.
Jis pažymėjo, kad žmogiškieji santykiai grindžiami nuoširdumu ir gebėjimu užjausti, todėl ieškoti psichologinės pagalbos pas dirbtinį intelektą – abejotinas sprendimas.
Grėsmė – ir duomenų saugumas
Kita svarbi rizika – potencialus konfidencialios informacijos nutekėjimas. Pavyzdžiui, 2023 m. Italija tapo pirmąja ES šalimi, kuri laikinai uždraudė ChatGPT dėl galimo duomenų apsaugos pažeidimo. Nacionalinis priežiūros organas nurodė, kad programa neteisėtai rinko ir saugojo vartotojų pokalbius bei mokėjimų duomenis, kad galėtų mokyti algoritmus.
Be to, paaiškėjo, kad nors ChatGPT reikalauja tėvų sutikimo vartotojams nuo 13 iki 18 metų, vaikai vis tiek gali gauti jiems netinkamus atsakymus, neatitinkančius jų amžiaus ar psichologinio pasirengimo.
„Reikėtų manyti, kad visa, ką įvedate į ChatGPT, bus panaudota mokant būsimas šios technologijos versijas. Itin neapgalvota dalintis asmeniniais išgyvenimais, skundais apie vadovą ar politinėmis pažiūromis su ChatGPT“, – perspėjo Wooldridge’as.
Beje, plečiantis ChatGPT naudojimui, vis daugiau žmonių kreipiasi į jį ieškodami greitų atsakymų ar patarimų. Tačiau naujausias Masačusetso technologijos instituto tyrimas rodo: per didelė priklausomybė nuo dirbtinio intelekto gali bloginti žmogaus pažintines funkcijas.
