Naujosios Zelandijos vandenynai šyla 34 procentais sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje. Šis spartus pokytis kelia rimtą grėsmę šalies pakrančių teritorijoms, infrastruktūrai ir jūrų ekosistemoms.
Klimato kaita keičia šalies vandenynus
Remiantis nauja ataskaita Our Marine Environment 2025, kurią parengė Naujosios Zelandijos aplinkos ministerija ir agentūra Stats NZ, klimato kaita stipriai veikia šalies jūrų aplinką. Pastaraisiais metais šalyje vis dažniau pasireiškia jūrų karščio bangos, kyla jūros lygis ir didėja vandens rūgštingumas.
Ataskaitoje nurodoma, kad maždaug 219 tūkst. būstų, kurių vertė siekia 180 mlrd. Naujosios Zelandijos dolerių, jau yra potvynių rizikos zonose. Daugiau kaip 26 mlrd. vertės infrastruktūra gali būti pažeista, o apie 1300 pakrančių namų gresia sunaikinimas dėl ekstremalių orų.
Iki 2050 metų kai kuriuose regionuose jūros lygis gali pakilti 20–30 centimetrų. Tai reikštų, kad audros, kurios anksčiau pasitaikydavo kartą per šimtmetį, gali tapti kasmetiniu reiškiniu.
Kodėl Naujoji Zelandija tokia pažeidžiama
Šalis ypač jautri klimato pokyčiams dėl savo geografinės padėties. Ji tiesiogiai veikiama atmosferos cirkuliacijos pokyčių ir šiltėjančių vandenyno srovių.
Nuo 1982 iki 2023 metų jūros paviršiaus temperatūra keturiuose vandenynų regionuose pakilo vidutiniškai 0,16–0,26 °C per dešimtmetį. Tai gerokai viršija pasaulinį vidurkį. Be to, pakrančių vandenys šyla dar greičiau nei atviro vandenyno plotai.
Pavojingas vandenynų fronto poslinkis
Pirmą kartą užfiksuotas Subtropinio fronto poslinkis – tai riba, skirianti šaltus subantarkties vandenis nuo šiltesnių subtropinių. Šis frontas pasislinko net 120 kilometrų į vakarus, o tai daro didelę įtaką jūrų ekosistemoms, maisto grandinėms ir tokioms rūšims kaip koralai, kempinės, dumbliai ir žuvys.
Poveikis žuvininkystei ir akvakultūrai
Didėjanti vandens temperatūra ir rūgštingumas kenkia žuvininkystei bei akvakultūrai – šiems sektoriams Naujosios Zelandijos ekonomika kasmet skolinga daugiau nei 1,1 mlrd. dolerių pajamų. Šylant vandeniui, daugėja toksiškų dumblių moliuskuose, o jūrų karščio bangos darosi ilgesnės ir intensyvesnės.
Pastaraisiais metais šalis jau patyrė ne vieną precedento neturinčią jūrų karščio bangą. Jos sukėlė kempinių išbalimą, laminarijų žūtį, masinį žuvų išmetimą į krantą ir net pingvinų mirčių bangas.
Mokslas vis dar turi aklųjų zonų
Nors vandenynų stebėjimas ir tyrimai intensyvėja, ataskaita pabrėžia, kad vis dar trūksta duomenų apie tai, kaip klimato kaita, ekstremalūs reiškiniai ir ekosistemos veikia viena kitą.
Pagrindinė ministerijos mokslo patarėja dr. Alison Collins šią situaciją apibūdino vaizdingai: „Tai panašu į siūlo traukimą iš audinio – jei trauki per stipriai, visa struktūra gali subyrėti.“
Mokslininkai pabrėžia, kad tik gilus šių procesų supratimas padės sumažinti rizikas, didinti atsparumą ir užtikrinti tvarią šalies ateitį.
