Neseniai paskelbta Marso nuotrauka sudomino mokslininkus ne tuo, kas matoma paviršiuje, o tuo, kas gali slypėti giliai po juo.
Paslaptinga ertmė Raudonojoje planetoje
Nuotrauka, kurią dar 2017 metais padarė NASA Mars Reconnaissance Orbiter aparatas, rodo tamsų, apvalų įdubimą, kurio skersmuo siekia apie 100 metrų.
Tyrėjų manymu, tai gali būti natūralus įėjimas į požemines urvų sistemas, kurios galėtų slėpti gyvybės pėdsakus.
Ši nuotrauka neseniai buvo vėl paviešinta NASA projekto „Astronominis dienos kadras“ (Astronomy Picture of the Day) metu ir iškart sukėlė diskusijų bangą apie galimą gyvybės egzistavimą Marse.
Kilmė ir galimos hipotezės
Tiksli šio įdubimo kilmė kol kas nežinoma. Mokslininkai svarsto dvi pagrindines versijas:
- jis galėjo atsirasti dėl meteorito smūgio,
- arba dėl paviršiaus griūties, atidengusios ertmę po dirvožemiu.
Didžiausią susidomėjimą kelia galimybė, kad po šia duobe gali slypėti sudėtingos požeminės tunelių sistemos. Tokios vietos galėtų būti natūralios slėptuvės nuo radiacijos, temperatūros svyravimų ir dulkių audrų, kurie daro Marso paviršių beveik netinkamą gyvybei.
„Portalas į požeminį pasaulį“
Astrofizikai Robertas Nemirofas (Mičigano technologijos universitetas) ir Džeris Bonelis (Merylando universitetas) savo komentare pabrėžė, kad tokios angos gali būti „portalai į gilesnius Marso sluoksnius, besitęsiančius į plačias požemines ertmes“.
Jie šiuos darinius vadina vienais perspektyviausių kandidatų gyvybės paieškai Raudonojoje planetoje.
Geologinės tarnybos (USGS) astrografijos centro mokslininkas Glennas Kušingas priduria, kad kol kas neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek giliai šios struktūros tęsiasi.
Kiti Marso regionai taip pat kelia susidomėjimą
Tuo pat metu kiti tyrėjai nagrinėja ir kitus galimai gyvybei palankius regionus.
Komanda, vadovaujama Andrėjaus Butturini iš Barselonos universiteto, analizavo Acidalijos lygumą – šiauriniame Marso pusrutulyje esantį 2 000 km pločio regioną.
Naudodamiesi orbitinių zondų ir marsaeigių duomenimis, jie modeliavo sąlygas 4,3–8,8 km gylyje, kuriose, teoriškai, galėtų egzistuoti metaną gaminančios bakterijos.
Sudėtingas uždavinys – pasiekti Marso gelmes
JAV geologijos tarnybos astrografijos centras jau sudarė žemėlapį su šimtais panašių ertmių, kurios galėtų būti įėjimai į požemines urvų sistemas.
Tačiau giluminis Marso tyrimas išlieka itin sudėtingas: gręžimas kelių kilometrų gylyje reikalauja technologijų, kurios dar tik kuriamos.
Kol kas paslaptis lieka po paviršiumi. Marsaeigis Perseverance toliau renka mėginius iš Jezero kraterio, ieškodamas senovinės gyvybės įrodymų. Šiuos mėginius NASA planuoja pargabenti į Žemę per artimiausią dešimtmetį.
Tuo metu tokie atradimai kaip ši milžiniška ertmė, pastebėta dar 2017 metais, padeda mokslininkams nukreipti dėmesį į naujus, perspektyvius objektus tyrimams – o galbūt ir į būsimas istorines misijas, kurios atvers naują puslapį Marso pažinime.
