Daugelis mano, kad citrina – toks pat natūralus vaisius kaip ir visi kiti. Tačiau tikroji istorija visai kitokia. Citronus žmonės ne rado gamtoje – jie sukūrė patys, naudodami kryžminimą ir kryptingą auginimą. Apie tai savo straipsnyje „Forbes“ pasakoja JAV evoliucinis biologas iš Rutgerso universiteto Scott Travers.
Pasak mokslininko, dar gerokai prieš tai, kai atsirado genetika ar moderni augalų selekcija, I tūkstantmetyje prieš mūsų erą Pietryčių Azijos žemdirbiai priėmė sprendimus, kurie laukinius citrusinius pavertė tuo ryškiu, rūgščiu ir aromatingu vaisiumi, kokį turime šiandien.
Moksliniame darbe, publikuotame žurnale Bulletin of the Torrey Botanical Club, teigiama, kad citrina (Citrus limon) yra dviejų senųjų citrusų – karčiojo apelsino (Citrus × aurantium) ir citrono (Citrus medica) – „vaikas“. Vis dėlto nė vienas iš šių „tėvų“ išvaizda ar skoniu nėra panašus į šiuolaikinę citriną. Prieš tūkstančius metų žmonės kryptingai rinko būtent tas savybes, kurių gamtoje beveik nebuvo: aukštą rūgštingumą, storą žievelę ir tvirtą aromatinę plutą, tinkamą transportuoti ilgais atstumais.
Citrina atsirado ne gamtoje – ją sukūrė žmonės
Remiantis tyrimais, citrinos tikriausiai pirmą kartą buvo sukurtos Šiaurės Indijoje arba Šiaurinėje Mianmare. Vėlesniais amžiais jos buvo tobulinamos selekcijos būdu. Pasak biologo, taip pat kaip šunys atsirado iš vilkų per kryptingą veisimą, taip ir citrinos atsirado per tikslingą laukinių citrusų kryžminimą.
„Citrina atsirado dėl paprastos priežasties: žmonėms reikėjo vaisiaus, kurio tuo metu negalėjo pasiūlyti joks natūralus augalas. Tokios, kuri galėtų konservuoti maistą, maskuoti gedimo kvapą, dezinfekuoti paviršius ir suteikti patiekalams ryškaus rūgštumo“, – rašoma straipsnyje.
Kai citrina buvo sukurta, ji greitai paplito prekybos keliais. Žmonės ją naudojo kaip vaistą, prieskonį ir natūralų konservantą kelionėms.
Visi citrusai lengvai kryžminami – ir žmonės tuo pasinaudojo
Daug metų mokslininkai ginčijosi dėl tikslios citrinų kilmės. Tik 2016 m. žurnale Annals of Botany publikuotas plataus masto genetinis tyrimas padėjo sudėlioti visų citrusų genealogiją. Tyrėjai analizavo:
- chloroplastų DNR,
- mitochondrijų žymenis,
- daugiau nei 120 branduolinių genetinių markerių.
Iš viso buvo tiriami 133 citrusai ir jų laukinės formos. Rezultatai parodė, kad citrinos atsirado per daugybę tarprūšinių kryžminimų. Paprastai tariant, citrinos genetika yra itin įvairi, o galutinis bendras protėvis – citronas.
Tačiau citrinos – tik vienas pavyzdys. Visi citrusiniai augalai labai lengvai kryžminasi, todėl žmonės per tūkstantmečius sukūrė daugybę veislių:
- apelsinai (saldieji ir karčiosios veislės) – pomelo ir mandarino hibridas;
- laimai – citrono ir kitos senos citrusų linijos mišinys;
- greipfrutai – tikėtina, saldaus apelsino ir pomelo kryžminimo rezultatas;
- tangorai, tandželinai ir klementinai – taip pat dirbtinai išvesti citrusai.
Tai reiškia, kad citrusų skyrius bet kuriame prekybos centre iš esmės yra žmonijos sukurtos biologinės įvairovės ekspozicija. Skirtingai nei dauguma tikrai laukinių vaisių – mažų, kartaus skonio, su daugybe sėklų – citrusai buvo kryptingai veisiami dėl skonio, aromato, patogaus derliaus nuėmimo, geresnio laikymo ir kulinarinių bei kosmetinių savybių.
