Senovės Egiptas visada žavėjo pasaulį savo paslaptimis – nuo didingų piramidžių iki išskirtinių laidojimo tradicijų. Vienas įdomiausių šios civilizacijos ritualų buvo mumifikacija. Šimtmečius žmonės manė, kad mumijos turi nemalonų, irti pradedančio kūno kvapą. Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad tai netiesa – senovės egiptiečiai siekė visiškai kitokio rezultato.
Tarptautinė mokslininkų grupė atliko išsamius tyrimus, kurių rezultatai buvo paskelbti Amerikos chemijos draugijos žurnale. Tyrėjai analizavo cheminius pėdsakus, rastus ant mumijų tvarsčių ir laidojimo urnose. Paaiškėjo, kad bintai buvo prisotinti ne tik konservuojančių medžiagų, bet ir ypatingų aromatų.
Saldus ir prabangus kvapas
Mokslininkai identifikavo sudėtingą mišinį iš natūralių kvapiųjų medžiagų:
- Ladano,
- miros,
- kadagių uogų ir kitų retų prieskonių bei aliejų.
Šie ingredientai buvo itin vertinami senovėje – jie buvo importuojami iš tolimų kraštų ir kainavo brangiau už auksą. Tokia kompozicija ne tik apsaugodavo kūną nuo irimo, bet ir suteikdavo jam specifinį, šiek tiek saldų kvapą.
„Mumijos nebuvo tik konservuoti kūnai, jos buvo tarsi kvapnios skulptūros, turinčios simbolinę prasmę. Šis aromatas turėjo lydėti mirusįjį į pomirtinį pasaulį ir parodyti jo statusą bei pagarbą dievams,“ – aiškina tyrimo autoriai.
Kodėl kvapas buvo toks svarbus?
Egiptiečiai tikėjo, kad kvapai gali apsaugoti sielą nuo piktųjų dvasių ir padėti jai rasti kelią į amžinąjį gyvenimą. Aromatinės medžiagos buvo laikomos šventomis – jos buvo naudojamos šventyklų apeigose ir religiniuose ritualuose. Tik aukštuomenės nariai galėjo sau leisti tokį prabangų mumifikacijos procesą.
Įdomu tai, kad bendra kvapo kompozicija buvo parinkta labai kruopščiai. Kiekviena medžiaga turėjo savo prasmę:
- Ladanas simbolizavo apsivalymą,
- mira – atgimimą ir ilgaamžiškumą,
- kadagio uogos – apsaugą nuo blogio.
Naujas žvilgsnis į senovės pasaulį
Šis atradimas keičia mūsų požiūrį į senovės Egipto laidojimo tradicijas. Mokslininkai pabrėžia, kad dabar jie gali dar geriau suprasti, kokią svarbą egiptiečiai teikė ne tik kūno išsaugojimui, bet ir dvasinei mirusiojo kelionei.
Pasak tyrėjų, šiuolaikinės technologijos ateityje gali net atkurti šį senovinį kvapą laboratorijoje. Tai leistų muziejų lankytojams ne tik pamatyti mumijas, bet ir pažinti Egipto istoriją per uoslės pojūtį – pajusti kvapą, kuris buvo laikomas vartais į pomirtinį pasaulį.
Šis netikėtas atradimas primena, kad net ir po tūkstančių metų senovės civilizacijos vis dar gali nustebinti savo rafinuotumu bei giliais simboliais, slypinčiais net kvapuose.
