Mokslininkai vis labiau įsitikina, kad žmogaus kūnas ir protas yra daug glaudžiau susiję, nei anksčiau manyta. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad mūsų žarnynas gali atlikti ne tik virškinimo, bet ir emocijų, elgesio reguliavimo funkcijas. O svarbiausia – jame gali slypėti tai, ką galima pavadinti „šeštuoju pojūčiu“.
Kas tas šeštasis pojūtis?
Daugelis mūsų žino penkis pagrindinius pojūčius: regą, klausą, lytėjimą, skonį ir kvapą. Tačiau naujausi tyrimai, publikuoti žurnale „Nature“, leidžia manyti, kad žmogaus organizmas turi dar vieną – mažai žinomą, bet labai svarbų – pojūtį, kuris leidžia tiesiogiai jausti signalus iš žarnyne gyvenančių bakterijų.
Naujasis pojūtis – „neurobiotinis jutimas“
Duke universiteto mokslininkai šį mechanizmą pavadino neurobiotiniu jutimu. Tai reiškia, kad mūsų organizmas sugeba reaguoti į žarnyno mikroorganizmų siunčiamus signalus net be imuninės ar uždegiminės reakcijos. Kitaip sakant – žarnynas „perskaito“, kas vyksta su mikrobais, ir per nervų sistemą perduoda žinią į smegenis.
Šiame procese pagrindinį vaidmenį atlieka storosios žarnos jutimo ląstelės, vadinamos neuropodais, kurios geba reaguoti į tam tikrus bakterinius baltymus.
Kaip tai veikia?
Ypatingas dėmesys skirtas vienam baltymui – flegelinui. Jis randamas bakterijų žiuželiuose, ir kai tik atsiranda žarnyne, jį pastebi neuropodai. Šios ląstelės turi specialius receptorius – TLR5 (Toll tipo receptorius 5), kurie aptinka flegeliną ir siunčia signalą klajokliniu nervu (nervus vagus) tiesiai į smegenis. Šis signalas sumažina apetitą, tarsi organizmas sakytų: „gana, sustok“.
Tai patvirtinta eksperimentiškai
Norėdami patikrinti šį mechanizmą, mokslininkai atliko eksperimentus su pelėmis. Vienas peles paliko alkanas per naktį, o vėliau į jų storąją žarną įšvirkštė nedidelį kiekį flegelino. Rezultatai buvo stulbinantys: peles valgė daug mažiau nei įprastai. O pelės, kurioms trūko TLR5 receptoriaus, nereagavo į signalą ir valgė kaip visada.
Dar įdomiau tai, kad net pelės, neturinčios savo mikrobiomo (sterilios), taip pat sureagavo į baltymą, kas įrodo – pats baltymas, o ne bendras bakterijų poveikis, lemia šį elgesį.
Ką tai reiškia mums?
Mokslininkai teigia, kad šis atradimas gali turėti milžinišką poveikį:
- Apetito reguliavimui
- Nutukimo gydymui
- Emocinės būklės ir psichikos sveikatos supratimui
- Valgymo sutrikimų prevencijai
Tai pirmasis kartas, kai aiškiai įrodyta, kad mūsų žarnyno bakterijos geba daryti įtaką elgesiui realiuoju laiku, perduodamos signalus tiesiai į smegenis.
Šis tyrimas atveria naują supratimo apie žmogaus kūną lygmenį. Pasirodo, mūsų žarnynas – tai ne tik virškinimo organas, bet ir jautrus informacijos perdavimo centras, turintis ryšį su smegenimis. Tad kitą kartą, kai pajusite alkį ar keistą nuotaikų svyravimą, gali būti, kad tai ne jūs – o jūsų mikroorganizmai siunčia žinutę.